Vilniuje jau kelerius metus rengiamos bėgimo į „Hanner” biurų pastato 31-ą aukštą varžybos. Čia kasmet dalyvauja gausus būrys sporto mėgėjų. Tarp jų būna ne tik lengvaatlečiai bėgikai, bet ir penkiakovininkai, slidininkai, kitų sporto šakų atstovai ar tiesiog mėgėjai. Tačiau yra ir žmonių, kuriems bėgimas laiptais yra ne kartą per metus pasitaikanti pramoga, o gana rimtas užsiėmimas. Vienas jų – Aidas Ardzijauskas. Jis šia bėgimo rūšimi susidomėjo prieš 6 metus.
Svarbi ir turėklų vieta
„Dažniausiai laiptais bėga susirgę šia liga ar praeityje profesionaliai sportavę žmonės, nes neturint rimtesnio pasirengimo šiose varžybose sunku pasiekti gerų rezultatų, – pabrėžė Ardzijauskas. – Yra tam tikros bėgikų kategorijos – žmonės, bėgantys savo malonumui, mėgėjai, kurie jau gali palenktyniauti ir kontroliuoti savo greitį, bei profesionalai, kurie kasdien treniruojasi”.
Pašnekovą galima priskirti prie pastarųjų. Ardzijauskas dirba Vilniaus priešgaisrinėje tarnyboje. Jam ir darbe tenka paskubomis kopti į įvairaus aukščio pastatus.
„Susidomėjau bėgimu laiptais tuomet, kai Vilniuje buvo surengtos bėgimo į televizijos bokštą varžybos”, – prisiminė vyriškis.
Ardzijauskas stengiasi propaguoti savo pamėgtą sportą, sukūrė interneto tinklalapį runningclub.lt, viena jo skilčių skirta bėgimo laiptais mėgėjams.
Pasak vyriškio, bėgimo laiptais varžybose gali dalyvauti visi norintieji, nes treniruotis galima bet kurio daugiaaukščio namo laiptinėje. „Norint pradėti bėgti laiptais, iš pradžių užtenka nueiti į Vingio parką ir pabandyti neuždusus nubėgti kilometrą. Svarbiausia yra bendras fizinis pasirengimas”, – pabrėžė Ardzijauskas.
Bėgimas laiptais turi ir savų niuansų. „Daug kas priklauso ir nuo laiptinės, kurioje treniruojiesi. Šiemet daug kas norėjo prieš varžybas pasitreniruoti Vilniaus dangoraižyje, nes 16-os aukštų name nespėji pajusti nuovargio, tai nutinka įveikus 20 aukštų, – sakė pašnekovas. – Nemažai įtakos turi ir tai, kurioje pusėje yra turėklai. Kairiarankiams patogiau bėgti prieš laikrodžio rodyklę, o dešiniarankiams – pagal ją. Be to, skiriasi laiptinės. „Hanner” pastate vienas aukštas yra per dvi pakopas, o kitur būna per keturias. Daug kas mano, kad bėgant laiptais svarbiausia yra kojos, bet tai nėra tiesa. Pagrindinė jėga – rankos. Kiek sugebi save patraukti rankomis, tiek ir kopsi”.
Pasak Ardzijausko, labai daug bėgimo laiptais varžybose lemia psichologija: „Sunkiausia – negalvoti, kad bėgi. Jei pradedi galvoti apie tai, kaip sunku, kam man to reikia, beveik neįmanoma laimėti. Pagrindinis „varžtelis” yra galva. Jei ji tave stumia į priekį, kojos tikrai paneš keletą minučių”.
Kiekvienas labiau šia bėgimo rūšimi besidomintis sportininkas turi savų pasirengimo paslapčių, kuriomis su niekuo nesidalija. Lietuvis, kartais dalyvaujantis varžybose užsienyje, nuolat sutinka du lenkus. Jie ir viena austrė laimi daugumą bėgimo laiptais varžybų.
„Pasisveikiname, bet draugai nesame”, – šyptelėjo sportininkas.
Bėga apsivilkęs ugniagesio aprangą
Ardzijauskas į varžybas užsienyje vyksta su ugniagesių komanda, mat jiems bėgimas laiptais yra būtinas pasirengimo darbui elementas. Ugniagesiai varžybose dalyvauja apsivilkę apie 16 kg sveriančią aprangą.
„Bėgame užsidėję kaukes. Kai paprastai kvėpuoji, nejauti, jog trauki orą, o kai esi su kauke, reikia specialiai traukti orą, kad neuždustum, – ugniagesių varžybų niuansus dėstė Ardzijauskas. – Per varžybas bandome bėgti apsirengę laisvesnius rūbus, kad jie nevaržytų judesių, tačiau vis tiek būna sunku”.
Bėgimo laiptais aistruolis per metus dalyvauja trejose varžybose: kartą kaip paprastas sportininkas ir du – kaip ugniagesys apsivilkęs visą aprangą.
„Dažniausiai su ugniagesiais važiuojame dalyvauti varžybose Vokietijoje ir Lenkijoje. Čia kaip su maratonais – dalyvauji 3 kartus per metus. Jei dalyvausi dažniau, organizmas patirs per didelį fizinį krūvį, ir gerų rezultatų nepasieksi, – teigė Ardzijauskas. – O jei nori bėgti tik savo malonumui, gali kad ir kiekvieną savaitgalį dalyvauti varžybose. Be to, gana didelė prabanga keliauti po pasaulį vien tam, kad užbėgtum savo malonumui į kokį dangoraižį”.
Bėgikas, dalyvaudamas varžybose kitose šalyse, pastebėjo, kad užsienyje bėgimas laiptais yra populiaresnis. „Svečiose šalyse tokios varžybos jau seniai vyksta, ten dangoraižiai jau seniai pastatyti. Yra Profesionalių bėgikų asociacija, kurią įkūrė europiečiai – vokiečiai ir austrai, – sakė ugniagesys. – Laiptais žmonės bėga visame pasaulyje, iš Europos šalių tai populiariausia Austrijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje. Bet niekas negali prilygti JAV, kur kasmet vyksta po 100 tokių bėgimų į dangoraižius”.
Užsienyje pastatai yra aukštesni. Norint įveikti Taivanyje esantį 509 m aukščio „Taipei Financial Center” dangoraižį, reikia užbėgti net į 101-ą aukštą. Beveik tiek pat laiptų tenka įveikti ir bėgant į JAV esančius „Sears Tower” (442 m) ar „Empire State Building” (381 m).
Į varžybas Vilniuje priimami visi norintieji, o užsienyje dažnai ribojamas dalyvių skaičius, todėl reikia skubėti, kad patektum tarp dalyvių.
„Bėgimo varžybų, kur žmonės atrenkami pagal sportinius rezultatus, nėra. Kai kur tik bando dalyvius skirstyti į grupes – sportininkus ir nesportininkus. Bet tai nepasiteisina, nes šachmatininkas irgi yra sportininkas”, – sakė Ardzijauskas.