Bankuose padidėjo arba jau greitai padidės mokesčiai už įmokų priėmimą.
Gyventojai, nebegalintys pašte sumokėti kai kurių mokesčių, priversti kas mėnesį praverti banko duris. Komunalinių paslaugų tiekėjai jau prakalbo apie tai, kad būtina ieškoti alternatyvų. Jie derasi dėl to, kad mokesčius mokėti būtų galima prekybos centruose ir spaudos kioskuose.
Naudojasi proga
Kol komunalinių paslaugų teikėjai derasi, o „Lietuvos paštas” nebepriima kai kurių mokesčių, tokia proga naudodamiesi bankai jau didina mokesčius už įmokas.
Sykiu jie skelbiasi, jog per pirmuosius metų mėnesius uždirbo milijonus litų pelno.
Nuo liepos 15 dienos „Hansabanke” vietiniai mokėjimo pavedimai grynaisiais pinigais, įmokos pagal atsiskaitymo knygelę, taip pat atsiskaitymai už kitas paslaugas kainuos 3 litus.
Iki šiol už tokią paslaugą reikėdavo mokėti 2 litus.
„Turėjome peržiūrėti pavedimų įkainius, nes jie nebeatitinka rinkos sąlygų ir patiriamų kaštų. Dideli žmonių srautai lėmė didesnį įrangos apkrovimą, augančias pinigų inkasavimo apimtis, darbuotojų skaičiaus bei darbo valandų augimą”, – mokesčių didėjimą argumentavo „Hansabanko” Produktų ir elektroninių kanalų departamento direktorius Ramūnas Strauka.
Birželio mokesčius už įmokas padidino ir Ūkio bankas.
Dabar už tai, kad bankas priima pinigus, reikia sumokėti 1,5 lito už kiekvieną paslaugą. Anksčiau tai kainavo litą.
Brangiausia – 4 litai
„Parex” ir Medicinos bankuose mokesčiai už įmokas yra mažiausi – 1 litas. Tačiau anksčiau šiuose bankuose kai kurios įmokos, pavyzdžiui, už šaltą vandenį, buvo priimamos nemokamai.
„Pasikeitė sutarties tarp banko ir vandens tiekimo bendrovės sąlygos”, – paaiškino „Parex” banko Klaipėdos filialo administratorė Aušra Miniotienė.
Brangiausia mokesčius mokėti „DnB NORD” banke (buvusiame „Nord LB”). Čia už kiekvieną atsiskaitymo ar mokesčio lapelį reikia papildomai mokėti 4 litus.
O pinigų pervedimas į kito banko sąskaitą kainuoja 8 litus.
SEB Vilniaus banke susimokėti už komunalinius patarnavimus nebegalima – nepriimami grynieji pinigai.
Daugelis bankų turi įsteigtų antrinių bendrovių – lizingo ar draudimo.
Tačiau tame pačiame banke mokant už jų bendrovių suteiktas paslaugas taip pat reikia papildomai mokėti litą ar du.
Negali priimti
Lietuvos pašto Klaipėdos padaliniuose iki šiol nėra priimami mokesčiai už šaltą vandenį.
„Vyriausybės nutarime, kuris galioja dar nuo 1993 metų, parašyta, jog įmokų aptarnavimo mokestį sumoka ne gyventojai, o komunalinių paslaugų teikėjai. Kadangi „Klaipėdos vanduo” mokesčio nenori mokėti, o jo iš gyventojų imti negalime, tad ir nepriimame tokių mokesčių”, – sakė Klaipėdos apskrities centrinio pašto Rinkodaros ir komercijos skyriaus vadovė Valerija Paulovienė.
Už kitas paslaugas, kurias teikia bendrovės, su Lietuvos paštu nesudariusios sutarties, pašte papildomai reikia sumokėti 85 centus.
Kita galimybė atsiskaityti už komunalinius patarnavimus – kredito unijos.
Lietuvos centrinės kredito unijos Rinkodaros skyriaus vadovo Fortūnato Dirginčiaus teigimu, kredito unijos komunalinius mokesčius priima arba nemokamai, arba už šią paslaugą reikia primokėti 1,5 – 2 litus.
Tačiau Klaipėdoje veikiančios abi kredito unijos mokesčių dar nepriima, nes yra neseniai įsteigtos.
Siekia, kad nemokėtų
Bendrovės „Lietuvos spauda” generalinis direktorius Vidas Kšanas teigė, jog derybos dėl galimybės priimti mokesčius vyksta ne tik su vandens tiekėjais, bet ir su kitomis komunalinių paslaugų bendrovėmis.
„Vienas aktualiausių derybų klausimų – kas turi mokėti už mokesčių priėmimą. Mūsų tikslas, kad ši paslauga gyventojams būtų nemokama. Tačiau paslaugų tiekėjai mano, kad įmokos už mokesčių priėmimą turi slėgti ir paslaugų davėjų, ir vartotojų pečius”, – sakė V.Kšanas.
Paklaustas, kada derybos gali būti baigtos, generalinis direktorius sakė tikįs, jog metų pabaigoje būtų galima pradėti priiminėti kai kuriuos mokesčius.
Išeitis – parduotuvės
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Stanislovas Benikasas taip pat viliasi, jog po pusmečio gyventojai turės daugiau galimybių mokesčius už komunalinius patarnavimus sumokėti pigiau ar nemokamai.
„Ieškome, kur mokesčius priimtų mažesnėmis kainomis. Taip pat svarbu, kad būtų patogu vartotojui. Prekybos centrai ar spaudos kioskai, manau, galbūt būtų išeitis”, – sakė S.Benikasas.
Tačiau pats suabejojo, ar mokesčius mažesniais įkainiais sutikę priimti didieji prekybos centrai vėliau kainų gerokai nepakeltų.
Prezidentas tikino, jog derybų objektu turėtų būti ir tai, kas mokės už mokesčių priėmimą.
S.Benikaso žodžiais, kai kurios vandens tiekimo bendrovės sutartis dėl mokesčių priėmimo su paštu galbūt vėl atnaujintų. O padidėjusias išlaidas išdalytų gyventojams.
Bet Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostata aiški – į gyventojams pateikiamas sąskaitas negalima įskaičiuoti papildomų išlaidų dėl mokesčių priėmimo.
Pataisoms nepritaria
Vyriausybė buvo pavedusi skubiai nagrinėti paslaugų mokesčio problemą.
Ji įpareigojo Finansų ministeriją parengti planą, kuriuo būtų reguliuojami įkainiai už mokesčių priėmimą.
Tačiau Teisingumo ministerija tokiam planui paprieštaravo: Vyriausybės institucijos negali daryti įtakos privatiems ūkiniams subjektams.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Vytas Navickas dar šių metų pradžioje pateikė svarstyti Civilinio kodekso pataisas. Jose buvo numatyta, kad nei pašte, nei bankuose žmonėms nebereikėtų mokėti papildomų mokesčių. Juos turėtų sumokėti paslaugų teikėjai.
Šios pataisos pateko ir ant Vyriausybės stalo. Tačiau ministrai jas atmetė.
Pataisoms nepritarė ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Politikai motyvavo, kad pateiktos pataisos prasilenkia su galiojančiais teisės aktais.
„Dar ne viskas prarasta. Vis tiek Seimui rudenį teiksiu svarstyti šias pataisas. Juk vienas komitetas – tai ne visas Seimas. Galbūt sulauksiu pritarimo”, – vylėsi V.Navickas.
Vis dėlto Vyriausybė pritarė parlamentaro parengtoms svarbioms Mokesčių administravimo įstatymo pataisoms.
Pataisų esmė yra ta, kad jei žmogus moka mokesčius, kurie neišvengiami ir patenka į valstybės biudžetą, ir nėra galimybės jų sumokėti už dyką, įmokų aptarnavimo mokestį turi sumokėti valstybė.
Apskaičiuota, kad valstybei tokia pataisa per metus kainuos 8 milijonus litų. Įsigalios tokia pataisa ar ne, Seimas turės spręsti rudenį.