Policijos pareigūnai nepaliauja stebėtis, kad žmonės į paplūdimius vis dar nešasi dideles pinigų sumas, begalę daiktų ir dokumentus.
Pamatę jūrą kai kurie poilsiautojai visiškai pamiršta saugumą ir lengvai tampa vagių aukomis. Kai kurie žmonės paplūdimyje taip išsiblaško, kad savo turtą pamiršta pasiimti. Todėl paplūdimiuose galima sutikti asmenų, metalo detektoriumi „šukuojančių” smėlį ir taip ieškančių pamestų metalinių pinigų ar papuošalų.
Nešasi pasus
Klaipėdos 2-ojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresnysis tyrėjas Kęstutis Kubilius sakė, kad šiemet, kol buvo mažai šiltų dienų, paplūdimiuose daug vagysčių nebuvo.
Tačiau kriminalistas žino, kad vos tik labiau atšyla orai, vagysčių gerokai padaugėja.
Nors apie vagystes paplūdimiuose žmonės įspėjami kasmet, šių nemalonių atvejų nemažėja.
„Kai kurie, ypač atvykę iš kitų Lietuvos miestų, pamatę jūrą neretai visiškai užmiršta apie saugumą”, – šyptelėjo K.Kubilius.
Jam nesuprantama, kodėl poilsiautojai į pliažus nešasi kone visus savo dokumentus: gimimo, santuokos liudijimus, pasus.
Maža to, daugelis į paplūdimį pasiima stambias pinigų sumas, visas bankų korteles su ant jų priklijuotais PIN kodais arba kodų prirašytas užrašų knygutes.
„Kai paklausiame, kam nešėsi į pliažą tiek daiktų, dažnas sako, kad nemanė, jog bus apvogtas”, – prisiminė pareigūnas.
Į policiją – be rūbų
Dažniausiai vagių aukomis tampa moterys. Jos dažniau apvagiamos, nes nešiojasi daugiau vertingų daiktų. Nuo moterų ir lengviau pasprukti. Užsiskaičiusios knygas arba besikaitinančios moterys neretai pamiršta prižiūrėti savo rankines.
„Būna, guli moteris, kaitinasi, o pro šalį bėgantis „sportininkas” pagriebia rankinę ir nubėga. Arba kopose vagis nutyko iš krūmų auką ir, kai ši nusisuka, apvagia”, – kalbėjo Melnragės ir Girulių paplūdimių vagystes tiriantis K.Kubilius.
Skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Algirdas Stasytis taip pat teigė, kad dažniau nuo vagių nukenčia moterys.
„Vagys tikriausiai auką nusižiūri, nes neapvaginėja nelabai ką turinčių močiučių. Jie stebi, kaip auka apsirengusi, kaip elgiasi, ką gali turėti su savimi”, – mano gelbėtojas.
K.Kubilius sakė, kad dviračiai – retesnis paplūdimių vagių grobis. Žmonės pliažuose dažniausiai netenka mobiliųjų telefonų, raktų, banko kortelių, dokumentų. Kartais pavagiama visa maudytis nuėjusio žmogaus manta, tad į policiją nelaimėliui tenka ateiti tik su maudymosi kostiumėliu.
Klaipėdoje dažniausiai vagių aukomis tampa vietiniai gyventojai, Palangoje – atvykėliai iš kitur.
Gelbėtojai nesaugo
Kriminalistas mano, kad įprotis einant maudytis daiktus patikėti pasaugoti kaimynams nėra labai tikęs. „Būna, kad žmogus paprašo daiktus pasaugoti šalia gulinčios gražios porelės, o grįžęs neranda nei daiktų, nei saugotojų”, – aiškino pareigūnas.
Stebėti ant kranto paliktus daiktus iš vandens – irgi ne geriausias apsaugos būdas. Kol besimaudantis atbėgs, vagies ir pėdos gali būti ataušusios.
Jis nepatarė palikti daiktų ir gelbėtojams, kurie turi savų darbų, tad negali užtikrinti saugumo.
A.Stasytis aiškino, kad saugoti poilsiautojų daiktus gelbėtojams draudžia pareigybinės instrukcijos. „Mūsų darbas – saugoti poilsiautojus, o ne jų daiktus. Net vagių gaudyti neturėtume. Tai – ne mūsų darbas. Nors yra buvę, kai gelbėtojai sugavo vagį”, – prisiminė A.Stasytis.
A.Stasytis pasakojo, kad vagys darbuojasi tiek Melnragės, tiek Smiltynės paplūdimiuose.
„Vagystės dažniausiai vyksta bangomis: kartais jų padaugėja viename, kartais kitame paplūdimyje. Automobilius dažniausiai apvaginėja pirmoje automobilių stovėjimo aikštelėje”, – pasakojo gelbėtojas.
Pašnekovas pasakojo, kaip kartą gelbėtojai, ieškodami pasiklydusio vaiko, aptiko vietą, kurioje buvo sumesta krūva piniginių. Pasak jo, tai byloja, kad vagys visada stengiasi atsikratyti įkalčių – pasiima tik pinigus, o pinigines išmeta.
Smiltynė – per toli
Saugiau nei Melnragėje ir Giruliuose ilsėtis Smiltynėje. Klaipėdos 1-ojo PK viršininkas Anatolijus Grigorjevas teigė, kad jie visada gauna labai mažai pareiškimų iš Smiltynės paplūdimyje nukentėjusių žmonių. „Gal vagims šis pliažas yra per toli? O gal nukentėję į mus nesikreipia, nes praranda nedideles pinigų sumas”, – spėliojo komisaras.
A.Grigorjevas sakė, kad kiek daugiau vagysčių Smiltynėje buvo šią žiemą. Tada vagys iš marių krantinėje žvejojusių paauglių atiminėjo meškeres. Taip pat žiemą iš Smiltynėje dirbančių statybininkų automobilių buvo vagiamas kuras.
Svajonių saugyklos
„Saugiausia yra daiktus laikyti kuo arčiau savęs, vos ne pasidėti po galva, negulėti arti krūmų, kuriuose gali tykoti vagis, nepalikti jų be priežiūros ir nesinešti į pliažą nieko vertingo. Žmonės turėtų neštis tik būtiniausius reikmenis”, – kalbėjo kriminalistas K.Kubilius.
Jam pritarė ir komisaras A.Grigorjevas, siūlydamas į paplūdimį neštis tik apie 20 litų – tiek užtektų ir grįžti į namus, ir nusipirkti ledų arba gėrimų.
K.Kubilius prisiminė, kad siekiant poilsiautojus apsaugoti nuo vagių, Palangoje buvo dalijami lankstinukai su įspėjimais apie vagystes pliažuose. Klaipėdoje tokie lankstinukai nedalijami.
Tiek gelbėtojai, tiek policijos pareigūnai mano, kad siekiant apsaugoti poilsiautojus nuo vagysčių reikėtų įrengti raktais arba kodais rakinamas daiktų saugyklas, stebimas filmavimo kamerų ir prižiūrimas samdytų darbuotojų.
Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Alfonsas Šimkus sakė, kad kol kas įrengti saugyklas paplūdimiuose nenumatyta, tačiau mano, kad jas galėtų įrengti verslininkai arba saugos tarnybos. A.Šimkaus nuomone, už tam tikrą mokestį žmonės mielai paliktų saugoti daiktus.
Suranda po 40 litų
Poilsiautojai daiktų netenka ne vien tapę vagių aukomis. Kartais išsiblaškę žmonės savo daiktus tiesiog pameta. Pasak gelbėtojų, neretai išgėrę asmenys tiesiog pamiršta, kur pasidėjo daiktus.
Rytais Melnragėje krosą bėgiojanti Janina pasakojo neretai paplūdimyje sutinkanti metalo detektoriumi smėlį šukuojančią moterį.
„Kartą paklausiau, ko ji ieško. Kalbi moteriškė papasakojo, kad poilsiautojų pamestų metalinių pinigų ir papuošalų. Moteris sakė, kad taip per dieną prisirenka po 40 litų”, – prisiminė pašnekovė.
Kartą Janinai ir pačiai pavyko paplūdimyje metaliniais pinigais rasti 17 litų.
„Nusimaudžiusi jūroje pamačiau ant smėlio gulinčią dviejų litų monetą. Pažarsčiusi smėlį pamačiau, kad monetų pamesta dar daugiau”, – pasakojo moteris.
Metalo detektoriumi rytais paplūdimius „šukuojančių” žmonių matė ir gelbėtojai. Patys sakė smėlyje pinigų neieškoję.
Giedrė Balčiūtė