Aukštosios mokyklos jau priima norinčių studijuoti abiturientų prašymus, tačiau dvyliktokai jų pateikti neskuba
Nors abiturientai dar neturi brandos atestatų ir nežino visų valstybinių egzaminų rezultatų, universitetai jau laukia būsimųjų pirmakursių. Aukštosiose mokyklose jau dirba priėmimo komisijos, tačiau kol kas didelės jų apgulties nėra. Universitetų profesūra mano, kad dvyliktokų apsisprendimui turėjo įtakos valstybinių egzaminų skandalas, išvarginęs ir gerokai pristabdęs būsimųjų pirmakursių „žygius” į universitetus.
Atsiliepia profiliavimo klaidos
„Kol kas sulaukėme tik penkių tūkstančių abiturientų prašymų. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, tai maždaug perpus mažiau. Moksleiviai kaip nė vienais metais neskuba pateikti dokumentų”, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) priėmimo skyriaus vedėjas, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti (LAMA BPO) valdybos pirmininko pavaduotojas docentas Saulius Raila.
Jo teigimu, priėmimo komisijoms šiek tiek neramu, kad visas dokumentų priėmimo procesas juda lėčiau, tarp abiturientų jaučiasi apatija. Dvyliktokai laukia egzaminų rezultatų ir, priklausomai nuo to, kokie jie bus, dauguma bandys laimę įstoti į vieną ar kitą specialybę. „Tačiau dvyliktokai turėtų suprasti, kad turint realią svajonę reikėtų orientuotis į jos įgyvendinimą, o ne blaškytis tarp atsitiktinių specialybių. Delsti ir bandyti stoti ten, kur pakliuvo, nereikėtų”, – sako docentas.
Jo nuomone, blogai tai, kad daugelis abiturientų nežino, kuo nori būti, – mokyklose nėra jokio profesinio orientavimo, be to, „meškos paslaugą” padaro profiliavimas, dažnai sužlugdantis daugelio moksleivių svajones. Dešimtoje klasėje pasirinkę profilį ir griežtai save įspraudę į realinės arba humanitarinės klasės „rėmus”, moksleiviai vėliau nebegali studijuoti specialybių, kur mokoma kitų disciplinų.
Šiemet, kaip ir pernai, bendrąjį priėmimą organizuoja 16 universitetų ir Vilniaus kolegija. Ji iš neuniversitetinių aukštųjų mokyklų šiame bendrame priėmimo „katile” sukasi vienintelė. Kitos kolegijos stoti į konkurencinę kovą su universitetais kol kas nesiryžta. Abiturientams, norintiems studijuoti dieninėse, vakarinėse ir neakivaizdinėse studijose, siūloma arti tūkstančio studijų programų.
Dokumentai internetu – nepopuliaru
Kaišiadorietis Vilius Kamarauskas savo prašyme išvardijo net 15 studijų programų. „Labiausiai noriu studijuoti politikos mokslus, šią specialybę įrašiau pirmuoju numeriu. Jei nepavyks įstoti, visa kita nesvarbu – kur pateksiu, ten bus gerai”, – pasakojo vaikinas. Jis už dokumentų pateikimą ir studijų programų išvardijimą sumokėjo 180 litų.
Pasak docento S.Railos, tvirčiausiai apsisprendusieji – pareiškę tik 2 pageidavimus moka mažiausiai, 50 litų. Išvardijusiesiems iki 6 specialybių, tenka sumokėti 120 litų, o peršokusiems šį skaičių – 180 litų. Tokių būna maždaug pusė. Prašymus visose aukštosiose mokyklose abiturientai gali pateikti iki liepos 21 dienos, o nuo liepos 10-osios bus pradedami registruoti brandos atestatai. „Abiturientams siūlome dokumentus pateikti ir internetu, bet šia galimybe naudojasi gal tik 6-7 procentai, – sakė S. Raila. – Daugeliui, matyt, norisi su dėstytojais susitikti akis į akį ir pasikonsultuoti”.
Bendrą priėmimą organizuojantys universitetai sulaukia Švietimo ir mokslo ministerijos priekaištų: esą leidimas pareikšti pageidavimus iš karto į 20 studijų programų mažina moksleivių motyvaciją pasirinkti specialybę. „Bet jei mažinsim šį pasirinkimą, varžysim jaunimo pasirinkimo laisvę, – įsitikinęs LAMA BPO valdybos pirmininko pavaduotojas. – Kitąmet gal šio skaičiaus visai nereglamentuosim – kas kiek norės, tiek pageidavimų įvardys”.
Kauno technologijos universiteto gimnazijos abiturientės Monika Garnytė ir Eglė Sakalaitė susikaupusios pildė prašymus, kurie, jų teigimu, nekėlė jokių abejonių. Eglė buvo tarp nedaugelio Lietuvos abiturientų, kurių išlaikytas valstybinis matematikos egzaminas įvertintas šimtu balų. „Seniai svajoju studijuoti taikomąją matematiką. Egzaminas parodė, kad galiu tikėtis į ją įstoti”, – sakė Eglė. Jos bendramokslė Monika pirmuoju numeriu įrašė ne mažiau „kietesnę” studijų programą – verslo informatiką. Gimnazistės sakė, kad ilgas egzaminų rezultatų laukimas jas labai išvargino.
Tarp programų galima pasiklysti
Priėmimo komisijos, įsikūrusios KTU centriniuose rūmuose, patalpose penktadienį abiturientų nebuvo daug. Kai kurie, žinodami, ko nori, drąsiai pildė prašymus, kiti vartė aukštųjų mokyklų lankstinukus, konsultavosi su dėstytojais ir stengėsi įsiklausyti į jų patarimus. Dar kitus į universitetą buvo atlydėję tėvai ar vyresnieji broliai, kurie už saviškius „sirgo” net labiau nei jie patys. Iš Vilkaviškio rajono Pajavonio vidurinės mokyklos atvykusiai Ingai Stumbrytei surikiuoti visus prašymus padėjo mama. Ji sakė pritarianti dukros norui studijuoti turizmo vadybą, kurios ji mokytųsi Vilniaus kolegijoje arba Klaipėdos universitete.
Kauno rajono Jonučių vidurinės mokyklos dvyliktokai Andrius Šatas ir Gintas Galvanauskas norėtų studijuoti inžinerinius mokslus. „Su nerimu laukiame visų valstybinių egzaminų rezultatų. Jie ir lems, ar būsime priimti ten, kur norime. Mums svarbu ir tai, ar teks mokėti 500 litų, ar pateksime į valstybės finansuojamas vietas”, – sakė vaikinai.
Kėdainietės Rima Damušytė ir Sigita Brazdžiūtė apie priėmimą turėjo savo nuomonę – esą kai siūloma tiek daug studijų programų, be to, daugelis jų kartojasi, galima ir pasiklysti. „Vien vadybos specialybių – kelios dešimtys. Geriau būtų, jei jos būtų labiau susistemintos, o ne susmulkintos į daugybę sričių. Tada pasirinkti būtų lengviau ir netektų tiek blaškytis”, – svarstė merginos.
Magistrantų studijuos daugiau
Iš viso į bakalauro studijas šiemet bus priimti 15 tūkst. 949 pirmakursiai.Vakarinių ir neakivaizdinių skyrių studentais taps 8118 buvusių abiturientų. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, palyginti su praėjusiais metais, šiemet Vyriausybė priėmimą į bakalauro studijas sumažino 690-čia vietų. Tačiau, atsisakius mokamos magistrantūros ir joje palikus tik iš dalies ar visiškai valstybės finansuojamas vietas, bendras studentų skaičius nebus mažesnis, be to, valstybės finansuojamų magistrantų galės studijuoti 1433 daugiau nei pernai. Mokėti visą studijų kainą galės tik vakarinių ir neakivaizdinių skyrių studentai.
Universitetai, nors ir deklaruojantys, kad mažins studijų programų skaičių ir „nekeps” specialistų, kurie negauna darbo, kol kas, atrodo, nesirengia naujovėms. ŠMM Neuniversitetinių studijų skyriaus vyriausiosios specialistės Rūtos Norkienės teigimu, nebus didinamas priėmimas į vadybos, pradinio ir ikimokyklinio ugdymo programas. „Jau keleri metai priėmimą į šias specialybes mažinome, daugiau tai daryti, pavyzdžiui, mažiau priimti pirmakursių į Vilniaus pedagoginį universitetą neberealu”, – mano pašnekovė.
Pastaruoju metu kalbama apie tai, kad bakalauro studijos galėtų būti trumpinamos iki 3,5 ar net 3 metų, o magistro, priklausomai nuo situacijos, iki 2 metų.