Liaudies buities muziejus paminėjo savo keturiasdešimtmetį
Sveikinimo kalbos ir proginiai pranešimai. Jubiliejinės parodos atidarymas ir gegužinė su karčemoje trenkiamom polkom bei putojančiu alumi.
Taip atrodė Lietuvos liaudies buities muziejaus 40-asis gimtadienis, į kurį susirinko darbuotojai ir kviestiniai svečiai – kolegos muziejininkai, Žemės ūkio ir Kultūros ministerijų atstovai, sveikintojai iš Kauno apskrities administracijos, Kaišiadorių savivaldybės, Kauno marių regioninio parko.
Kelionė po keturis regionus
175 hektarų plotas Rumšiškėse, Kauno marių pakrantėje. 6,5 kilometro maršrutas, kuriuo keliauja lankytojai, atėję apžiūrėti miniatiūrinės etnografinės Lietuvos su visais jos regionais – Aukštaitija, Žemaitija, Suvalkija ir Dzūkija. 130 senovinių trobesių. 85 tūkstančiai kilnojamų eksponatų. 115 nuolatinių darbuotojų, kurių sezono metu padaugėja dar 35 žmonėmis. Apie 80 tūkstančių lankytojų per metus. Tokia Liaudies buities muziejaus statistika.
Prieš 40 metų,1966-aisiais, oficialiu valdžios sprendimu įteisinta mokslininkų, architektų, etnografų idėja įkurti gamtoje ekspoziciją, atspindinčią lietuvių buitį ir gyvenseną, šiandien tapo vieta, kurią žino kiekvienas Lietuvos gyventojas ir neretas užsienio svečias.
Prasideda statybos
Keturiasdešimtajam gimtadieniui buvo pristatyta paroda „Muziejaus keturi dešimtmečiai: praeitis ir ateitis”. Joje – muziejaus kūrimas, raida ir ateities projekcija. Birželio 16-ąją iškilmingai atidaryta paroda originali: ekspozicija primena amatininkų gatvelę, o eksponatus galima apžiūrėti senovinių krautuvėlių languose.
„Iki muziejaus 50-mečio turime daug nuveikti, – sakė Liaudies buities muziejaus direktorė Violeta Reipaitė. – Muziejaus miestelyje atsiras naujų pastatų: bažnyčia, varpinė, karstinė, Pakruojo gaisrinė. Veiks siuvykla, fotoateljė”.
V.Reipaitė pasakojo, kad planuose – ir Mažosios Lietuvos sodyba, ir dvaro sodybos ekspozicija. Šiandien muziejaus miestelyje jau pradedami pirmieji naujų statybų darbai.
Diagnozė – muziejininkas
Etnografinėje karčemoje į gegužinę susirinkę muziejaus darbuotojai ir svečiai salėje išvydo plakatą „Muziejininko kelias į šviesią ateitį”. Jame – pavargėlė su lazdele, stovinti prie pilko žvyrkelio. Pamatę šį vaizdą, visi pratrūkdavo pritariamai juoktis.
„Keturiasdešimt metų mūsų muziejus neturi saugyklų eksponatams, – sakė V.Reipaitė. – Daugelis kluonų, svirnų lankytojams yra uždaryti, nes juose sudėti apie 85 tūkstančiai kilnojamų eksponatų. Tai neatitinka jokių reikalavimų, bet kur kitur mes juos saugosime?”
„Muziejininkas Lietuvoje ne profesija. Tai – diagnozė, – sarkastiškai kalbėjo muziejaus Elektroninių leidinių skyriaus vedėjas Ignas Miniotas. – Trys ketvirtadaliai Lietuvos muziejininkų gauna mažiau nei pusę vidutinio šalies atlyginimo sumos”.
Gegužinėje visi muziejaus skyriai pristatė humoristines programas. Daugiausia plojimų sulaukė scenos apie vergišką muziejininkų gyvenimą.