Nuostolių baimė skatina ne visada mums naudingus sprendimus, pavyzdžiui, pasitraukti iš vertybinių popierių rinkos korekcijos metu ir patirti nuostolių, kurių palaukę galėjome išvengti. Nuostolių baimė arba baimė suklysti, dėl ko paskui teks gailėtis, skatina nieko nedaryti – ir taip nesuklysti. Juk kas nedirba, tas neklysta, ar ne?
Sunku išsirinkti
Turiu draugę, kuri jau kelerius metus bando nusipirkti fotoaparatą. Nespėjus išsirinkti iš dviejų labiausiai patinkančiųjų, atsiranda naujų, modernesnių. Tačiau, patikėkite, jai dėl to nėmaž ne lengviau. Sakoma, kad kuo daugiau patrauklių variantų turime, tuo sunkiau išsirinkti.
Mokslinėje literatūroje aprašomas pavyzdys: pirkėjai gavo vieno dolerio vertės nuolaidų kuponą nusipirkti indelį uogienės. Turėdami galimybę pasirinkti vieną iš dvidešimt keturių rūšių panašios kainos ir kokybės uogienės, tik trys procentai pirkėjų nusipirko bent vienos rūšies uogienę, o kai rinktis buvo galima tik iš šešių – net trisdešimt procentų pirkėjų įsigijo bent vieną uogienės indelį.
Kaip analogiją galime pateikti situaciją mūsų rinkoje. Ilgą laiką galėjome rinktis tik terminuotąjį indėlį ar paprastą banko sąskaitą. Šiandien svaigsta galva biržos puslapyje pamačius daugiau kaip šimtą viešai platinamų investicinių fondų ar subfondų… Ir taip sunku pasirinkti, o dar kai prisimename investavimo riziką ir matome šiandieninę rinkų korekciją.
Gali būti per vėlu
Tai gal kas nerizikuoja, tas nepraranda pinigų? Prisiminkime infliaciją… Paprastai trumpalaikėje perspektyvoje gailimės to, ką padarėme, ilgalaikėje – ko nepadarėme. Nes jau būna per vėlu. Ši taisyklė taikytina ne tik piniginiams reikalams. Tačiau jei kalbėsime apie ilgalaikį investavimą, verta prisiminti pagrindines ilgalaikio investavimo taisykles: pelningumas tiesiogiai proporcingas rizikai, laikui bėgant rizika mažėja, o periodiškai investuoti, nors ir mažomis sumomis, apsimoka.
Iš to išeina, kad turėdami daug laiko galime ne tik sukaupti daugiau pinigų, bet ir daugiau uždirbti, pasirinkdami pelningesnes (ir rizikingesnes) investavimo kryptis, nes rizika laikui bėgant mažėja. Atidėliojimas ir sprendimo nepriėmimas atima ir laiko, ir galimybių. Įvertinkite: šiandieninės vertybinių popierių korekcijos metu tie, kurie investavo prieš metus – nuostolių nepatyrė, gavo tik pelno. Tačiau prisidėjusieji prieš tris mėnesius šiandien savo investicijas turėtų parduoti nuostolingai. Jei jie turi laiko – gali laukti, kol ši korekcija baigsis, bet jei ne – investuoti keliems mėnesiams į akcijų rinkas – ne itin racionalus sprendimas.
Drausmė praverčia
Verta prisiminti ir periodinio investavimo taisyklę: periodiškai investuoti, nors ir mažomis sumomis, apsimoka tuo atveju, jei investuojame drausmingai: pasirinktu periodiškumu pasirinktas sumas, nesvarbu, kokia situacija vertybinių popierių rinkoje. Kai kainos krinta, taip išvengiame didesnių nuostolių ir turime galimybę pigiau nusipirkti vertybinių popierių, kurių kaina ilgainiui vis vien didėja. Kad kiekvieną kartą nereikėtų skausmingai svarstyti, ar dabar tinkamas metas investuoti į akcijų rinkas, verta procesą „automatizuoti” – tam sudaromos periodinio pervedimo sutartys.