Miesto finansinė padėtis nerimo nekelia

Tuo, kad nuo liepos pirmosios šešiais procentais sumažėsiantis gyventojų pajamų mokestis turės įtakos ir miesto pajamoms, neabejojama, tačiau kaip konkrečiai tai pasireikš, prognozuoti dar nesiimama. Tai didžia dalimi priklausys nuo to, kam žmonės nuspręs išleisti atliekamus pinigus.

Pasak Savivaldybės administracijos direktorės Juditos Simonavičiūtės, bent kol kas miesto finansinė padėtis gana tvirta. Savivaldybės administracijos finansininkų duomenimis, per penkis šių metų mėnesius į miesto biudžetą įplaukė 9,5 mln. litų daugiau nei buvo numatyta. Planas įvykdytas 108,7 proc. Deja, vadovaujantis nauja tvarka, apie 4 mln. litų turės būti sugrąžinta į valstybės biudžetą. Nepaisant to, prognozuojama, kad pirmą pusmetį vis tiek bus gauta 5-6 mln. litų viršplaninių pajamų.

Daugiausiai virš plano gauta nekilnojamojo turto mokesčio – apie 1,7 mln. litų. Taip pat sėkmingai renkamas ir gyventojų pajamų mokestis – jo gauta per 1,5 mln. litų daugiau negu planavo Valstybinė mokesčių inspekcija.

Šiais metais, sakė J. Simonavičiūtė, į miesto biudžetą įplaukė ir 4 mln. litų už dar pernai parduotas UAB „Dekoratyviniai augalai“ akcijas bei maždaug milijonas šios įmonės laiku nesumokėtų mokesčių.

„Kol kas žemės mokesčio planas – jo surinkta 40,6 tūkst. litų mažiau nei buvo tikėtasi, – sakė J. Simonavičiūtė, – tačiau Savivaldybės finansininkai mane patikino, kad iki birželio 15 dienos – tai galutinis terminas šiam mokesčiui sumokėti – ši spraga būsianti užpildyta. Apie milijoną negauta ir už parduotus žemės sklypus.“

Pasak J. Simonavičiūtės, šiais metais, kitaip nei anksčiau, ne visos viršplaninės lėšos galės būti skirtos miesto vykdomoms programoms finansuoti. Didžioji jų dalis atiteks Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą gavusiems ir jau pradėtiems įgyvendinti projektams, tokiems kaip S. Dariaus ir S. Girėno gatvės, senojo Pilies uosto ir Danės rantinių rekonstrukcija ir kt., kofinansuoti.

Kreipėsi pagalbos

Praėjusią savaitę uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams bei Klaipėdoje išrinktiems parlamentarams išsiuntė prašymą apie 2,4 mln. litų padidinti dotaciją, reikalingą vežėjų išlaidoms už lengvatų turinčių keleivių vežimą kompensuoti.

Pasak J. Simonavičiūtės, su šia problema susiduriama nebe pirmą kartą. Kasmet tam pritrūksta 2-2,3 mln. litų. Šie metai – ne išimtis. Prognozuojama Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto išlaidas šiai funkcijai vykdyti būsiant 9 mln. 380 tūkst. litų, o realiai skirta kiek daugiau nei 7 mln. litų – 2 mln. 380 tūkst. litų mažiau nei reikėtų.

Tokia padėtis susiklostė todėl, kad lėšų poreikis kitiems metams buvo nustatomas vadovaujantis vien vežėjų praėjusiais metais negautų faktinių pajamų apskaičiavimais ir visiškai neatsižvelgiant į objektyvias tokio reiškinio priežastis – kasmet didėjanti besinaudojančių transporto lengvatomis gyventojų skaičių, augantį naudojimosi lengvatomis dažnį, keleivių srauto priemiesčio maršrutuose didėjimą ir pan.

Iki šiol Savivaldybė lėšų trūkumo problemą spręsdavo metų pabaigoje perskirstydama nepanaudotas tikslinės dotacijos lėšas kitoms valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti. Dažniausiai tai būdavo lėšos, likusios išmokėjusius įvairias socialines pašalpas. „Tokiu būdu kasmet mes sutaupydavome 4-5 mln. litų, kuriuos galėdavome skirti kitoms, prasčiau finansuojamoms, Savivaldybei priskirtoms vykdyti. Deja, pasikeitus įstatymams, – sakė J. Simonavičiūtė, – šiais metais tokios galimybės nebeturėsime.“

Kartu prašoma papildomai skirti 3 mln. litų dviračių treko atnaujinimo darbams užbaigti, 4 mln. litų Kretingos gatvei rekonstruoti ir 383,2 tūkst. litų pedagogų atlyginimams nuo rugsėjo 1 dienos padidinti.

Gražins senamiestį

Pasak J. Simonavičiūtės, šie metai Klaipėdai ypatingi tuo, kad įgyvendinama labai daug didelių ir svarbių projektų – rekonstruojamos gatvės, statomi nauji pastatai. Antra vertus, sakė administracijos direktorė, neliks nuošalyje ir senamiestis. „Miesto Taryba jau yra patvirtinusi kriterijus, pagal kuriuos bus atrenkami namai, kurių fasadai bus dažomi. Natūralu, kad pirmiausia bus imtasi gražinti gausiai lankomose vietose esantys namai, – sakė J. Simonavičiūtė. – Greičiausiai bus dažomi net ne visi, o iš pagrindinių senamiesčio gatvių labiausiai matomi fasadai. Sąrašas jau sudarytas. Jame – per 10 namų. Jų fasadams padažyti reikia apie 0,5 mln. litų. Kol kas turime tik apie 50 tūkstančių, tačiau, manau, miesto Taryba ras galimybių šiems darbams lėšų skirti iš viršplaninių pajamų.“

Anot J. Simonavičiūtės, į minėtąjį sąrašą įtrauktus namus ketinama atnaujinti per porą metų. Kadangi nemažai laiko atima viešųjų pirkimų procedūros, šiais metais fasadus bus galima pradėti dažyti ne anksčiau nei rugpjūtį. J. Simonavičiūtės įsitikinimu, darbai senamiestyje pajudėtų kur kas sparčiau, jei pavyktų įsteigti specialų senamiesčio fondą. Tada kur kas lengviau būtų tvarkyti finansinius reikalus.

Nestovi vietoje ir kiti miesto tvarkymo darbai. Pasak J. Simonavičiūtės, šiandien jau užlyginta apie 30 tūkst. kv. m gatvių duobių. Šiems darbams išleista apie 1,3 mln. litų. Taip pat sutvarkyta apie 8 tūkst. kv. m daugiabučių gyvenamųjų namų kiemų – tai miestui atsiėjo 356 tūkst. litų. Gatves tvarkyti ketinama užbaigti iki liepos, o vėliau visas dėmesys bus skirtas kiemų ir įvažiavimo į juos kelių remontui.

Klaipėdoje ir toliau tiesiami dviračių takai. Šioje srityje, sakė J. Simonavičiūtė, išties nemažai nuveikta, tačiau kol kas nepavyko iki galo išspręsti jungčių tarp atskirų dviračių trasų atkarpų problemos.

J. Simonavičiūtės teigimu, šiais metais akivaizdžiai pagerėjo ir miesto paplūdimų būklė – jie tapo švaresni, atsirado daugiau naujo inventoriaus, pagerėjo infrastruktūra. Tam, administracijos direktorės nuomone, neabejotinos įtakos turėjo tai, kad net trims iš jų buvo suteiktos vadinamosios Mėlynosios vėliavos.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.