Netikėtai atšilus orams, pajūris kaktomuša susidūrė su sena problema – katastrofišku gelbėtojų stygiumi
Lietuvos pajūriu kiekvieną sezoną rūpinasi trys skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos – Palangos, Klaipėdos ir Neringos. Specialistai tvirtina, kad kasmet vis sunkiau surinkti reikalingą skaičių gelbėtojų, galintį užtikrinti saugų svečių poilsį prie jūros.
Kol vyravo nevasariški, vėsūs orai, gelbėtojų vadai per daug nesuko galvos – žmonės paplūdimiuose ilsėdavosi itin retai, dar rečiau drįsdavo lįsti į šaltas bangas.
Laukia studentų
Tačiau staiga atšilus orams žmonės masiškai plūstelėjo į paplūdimius. Tuomet gelbėtojų tarnybose ir vėl susirūpinta, kaip papildyti gelbėtojų pajėgas ir maksimaliai užtikrinti žmonių saugumą.
Klaipėdos paplūdimiuose šiuo metu budi 39 gelbėtojai. Jų reikėtų du kartus daugiau. Guodžiamasi, kad pasibaigus egzaminų sesijai dirbti gelbėtojais ateis studentai.
Ne paslaptis, kad paplūdimių gelbėtojai Lietuvoje per mėnesį gauna kiek didesnį nei minimalų valstybės nustatytą atlyginimą. Nieko nestebina, kad gelbėtojo patirties turintys vyrai tą patį darbą mieliau renkasi užsienyje už kur kas didesnį atlygį. Lietuvoje gelbėtojais vis dar ryžtasi dirbti idealistai, kurių kasmet lieka vis mažiau, ir studentai, kurie būdami pajūryje dar ir kelis litus gali užsidirbti.
Sumažino normatyvus
Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos atstovas Andrius Kaveckas LŽ prisipažino, kad siekdami patenkinti gelbėtojų poreikį, specialistai stipriai sumažino rekomenduojamus normatyvus. Net imama baimintis, kad artėja laikas, kai gelbėtojais galės tapti vos plaukti mokantys žmonės.
Vis dėl to džiaugiamasi, kad profesionalių gelbėtojų paplūdimiuose vis dar esama, todėl poilsiautojams nėra ko nerimauti. Juoba kad nuo liepos kiekviename paplūdimyje jų pajėgos padvigubės. Šiuo metu kiekviename poste budi vos po kelis žmones, o reikėtų du kartus daugiau. Todėl karštomis dienomis stengiamasi suktis iš padėties. Taip atokesniuose paplūdimiuose budintys gelbėtojai paskiriami dirbti vadinamuosiuose karščiausiuose taškuose.
Pusė komandos
Gelbėtojas per dieną dirba 12 valandų. Po dviejų tokių darbo dienų jis dvi paras ilsisi. Šį darbą pasirinkusių žmonių, panašu, negąsdina pavojai, grėsmė nespėti išgelbėti skęstančiojo, nevargina per didelis darbo krūvis.
Palangos gelbėjimo tarnybos vadovas Jonas Vigelis LŽ tvirtino, kad kol kas, esant vėsiam orui, didelių rūpesčių gelbėtojai neturi. Anot Vigelio, Šventosios ir Palangos paplūdimiams reikėtų trisdešimties žmonių. Šiuo metu yra surinkta pusė reikalingos komandos, tačiau gelbėtojų stygius kol kas mažai juntamas, nes tikroji vasara dar lyg ir neprasidėjo. Gelbėjimo priemonėmis palangiškiai sako esą apsirūpinę, ketina įsigyti ir visureigį.
Neringa nesiskundžia
Kaip žinoma, geriausia padėtis yra Neringoje. Lietuvos skęstančiųjų gelbėjimo asociacijos prezidentas Arūnas Burkšas vakar LŽ džiaugėsi, kad Neringoje kiekvieną dieną įdarbinama po kelis gelbėtojus. Vakar priimti net aštuoni studentai. Jaunuoliai, atitinkantys gelbėtojams taikomus reikalavimus, Neringoje darbo laikotarpiu yra apgyvendinami. Burkšas norėtų, kad gelbėtojais dirbtų vietiniai gyventojai, tačiau tokių beveik nėra. Neringoje vasarą reikėtų 55 gelbėtojų, dabar jų yra 30. Burkšas įsitikinęs, kad iki tikrųjų karščių komanda bus surinkta. Tada gelbėtojams Burkšas ketina organizuoti mokymus.
Anot jo, gelbėtojo darbas yra labai pavojingas, reikalaujantis ištvermės, jėgos ir didelių įgūdžių, tačiau Lietuvoje jis visiškai nevertinamas ir prilyginamas žemiausiai kategorijai, panašiai, kaip valytojos. Todėl ir apmokamas atitinkamai. Burkšas save ramina bent tuo, kad Neringos paplūdimiai neliks be priežiūros. Praėjusį ketvirtadienį gelbėtojai išmėgino fizinį pasirengimą ir ištvermę: Nidoje išgelbėjo pirmą potencialią auką – vietinį berniuką, kuris maudydamasis įkrito į duobę.