Norintieji būstui jaukumo suteikiančių medinių grindų turėtų atkreipti dėmesį, jog rinktis parketlentes vertėtų atsižvelgiant ne tik į piniginės storį ar savo skonį, bet ir į medienos bei pačių lentų savybes.
Populiariausios yra masyvo – išpjautos iš vientiso medžio – ir trisluoksnės klijuoto medžio grindys.
Dideliam srautui – kietesnis
Masyvo lentos yra vienodos per visą savo storį, todėl jos ilgaamžiškesnės, galima daugiau kartų šlifuoti.
Pasak bendrovės „Aklota” vadybininkės Rūtos Šmitaitės Gedminienės, masyvo lentos būna 15-25 mm storio. Plotis ir ilgis priklauso nuo gamintojo ir medžio rūšies – iš kai kurių rūšių medžių didelių lentų išpjauti negalima, nes medis reaguoja į drėgmę ir labai keičiasi matmenys.
Populiarios yra Lietuvoje gaminamos ąžuolo ir uosio parketlentės, kurios už atvežtines, pagamintas iš egzotiškos medienos, yra pigesnės.
Pasak R. Šmitaitės Gedminienės, raudonmedis yra kietesnis už ąžuolą, todėl jis labiau tiks bendriems kambariams, visuomeninėms patalpoms, kur didesnis žmonių srautas.
Beje, ant šildomų grindų kloti masyvo parketlenčių nerekomenduojama, nes toks parketas labiau nei trisluoksnis reaguoja į drėgmės pokyčius, ir gali atsirasti plyšiai.
Pasak bendrovės „Medžio stilius” vadybininko Genijaus Budraičio, masyvo grindų naujame būste nerekomenduojama kloti tol, kol nepraeina šildymo sezonas – žiemą, kai santykinė drėgmė ima kristi, medis pradeda „vaikščioti”.
Tai priklauso ir nuo medžio rūšies, pavyzdžiui, nors ir 1,5 karto kietesnis už ąžuolą, kai kurių rūšių raudonmedis į drėgmę reaguoja ir „vaikšto” labiau.
Masyvo parketlentes galima tiesiog klijuoti ant betono, jei šis yra labai lygus ir tvirtas. Būtina tam naudoti specialius klijus, kurie išdžiūvę lieka plastiški. Šie klijai brangoki, tačiau priklijavus paprastais, medis „vaikščiodamas” juos atplėš nuo betono, ir grindys barškės.
Kitas būdas – pirmiausia kloti orientuotų drožlių plokštę.
„Medžiui reikia pakraščiuose palikti plyšelį, kad jis turėtų kur plėstis ar trauktis. Tarp plytelių ir medinių grindų turėtų būti paliekama apie 6- 8 milimetrus, kitaip išsiplėtęs parketas bus banguotas”, – perspėja R. Šmitaitė Gedminienė.
Kuo medis kietesnis, tuo sunkiau jį pažeisti. Jei medis minkštas, ir laką, ir pačią medieną galima sudaužyti, pavyzdžiui, aukštakulniais batais.
Beje, anot R. Šmitaitės Gedminienės, šiuo metu madingos naujos, bet iškart sudaužytos ir specialiai pasendintos parketlentės.
Šildomoms grindims – trisluoksnis
Iš trijų sluoksnių – išilginio, skersinio ir dar vieno išilginio pjovimo – parketlentės gaminamos tam, kad medis mažiau „vaikščiotų” ir būtų stabilesnis.
Paprastai 3,6 mm storio esantį viršutinį darbinį sluoksnį dar galima penkis kartus šlifuoti ir atnaujinti.
Beveik visos parketlentės yra su vadinamąja „klik” sistema – surenkamos be klijų panašiai kaip laminatas. Kuo storesnis darbinis parketlentės sluoksnis, ir kuo mažiau jis turi strypelių, tuo jos kaina didesnė.
Trisluoksnį parketą galima kloti vadinamuoju plaukiojančiu būdu – pirmiausia klojama statybinė plėvelė, tada dedamas paklotas ir surenkamos parketlentės.
„Paklotas gali būti popierinis, kurį rekomenduotume, arba pūsto porolono, bet po medžiu jis traukia drėgmę ir blogiau sugeria garsą. Paklotas gali būti paprastas gofruotas popierius ar kartonas vienodo maždaug 2 mm storio. Jis labiau apsaugos ir nuo barškėjimo”, – sakė R. Šmitaitė Gedminienė.
Jeigu betonas yra visiškai lygus ir tvirtas, parketlentes galima klijuoti visu plotu prie esamo pagrindo – tokios grindys nebarškės ir atrodys kaip masyvo. Ant šildomų grindų parketlentes galima kloti abiem būdais.
Reikėtų nepamiršti palikti tarpelius tarp parketo ir visų sienų bei slenksčių. Be to, jei patalpa didesnė nei 40 kvadratinių metrų, prireiks ir temperatūrinės siūlės – maždaug 8 mm plyšelio. Siūlė dengiama metalu arba užpilama silikonu.
Anot G. Budraičio, ant šildomų grindų nepatartina kloti buko ir klevo parketlenčių, net ir trisluoksnių. Įjungiant šildymą temperatūrą patariam kelti po truputį, po kelis laipsnius per dieną.
Beje, pasak G. Budraičio, esama ir dvisluoksnio parketo – plonesnės lentelės geriau praleidžia šilumą, bet grindys turėtų būti idealiai lygios, nes plonos parketlentės „kopijuos” nelygumus.
Vandens „nemėgsta”
Pasak R. Šmitaitės Gedminienės, intensyvaus naudojimo patalpose turėtų būti ne lakuotas, o alyvuotas parketas, nes jį lengviau atnaujinti. Alyvuoto parketo nereikia šlifuoti – tik nuvalyti leisti išdžiūti ir vėl alyvuoti.
„Lakuotą parketą būtų lengviau valyti, bet daug sunkiau atnaujinti – reikėtų šlifuoti ir vėl lakuoti”, – pastebi R. Šmitaitė Gedminienė.
Beje, basam ant alyvuoto parketo maloniau, nes jaučiamas natūralus medis – alyva įsigeria į jį, ir nelieka plėvelės.
Vis dėlto, nors alyvuotą parketą restauruoti lengviau, bet prižiūrėti yra sunkiau, nes negalima naudoti paprasto muilo – tik priemonę, skirtą alyvuotoms grindims. Tokios grindys paprastai nusiurbiamos ir šluostomos drėgnu skuduru. Didelio vandens kiekio medinės grindys apskritai „nemėgsta”. Šlapiai valant šviesų parketą lentučių krašteliai po kelerių metų patamsės.
Jei paketas alyvuotas spalvota alyva, nereikėtų laukti, kol prasitrins sluoksnis su spalva – apsitrynus vertėtų iš naujo padengti skaidria alyva.
Beje, pasak R. Šmitaitės Gedminienės, pataisyti spalvota alyva dengtą parketą nelengva – kol kas tai mokančių meistrų nėra daug.