Atsisakyta šalto dušo idėjos

Šiais metais svarbiausius – matematikos ir lietuvių kalbos (testą) – valstybinius egzaminus išlaikė tik kas penktas abiturientas. Egzaminų rengėjai, mokytojai tai bandė paaiškinti tuo, jog moksleiviai pervertindavo savo sugebėjimus, rinkdamiesi valstybinius egzaminus vietoje mokyklinių. Pastarųjų dešimtukas stojant į aukštąsias mokyklas neprilygsta net ir prastai išlaikytam valstybiniam egzaminui.

Vienas bandymų abiturientus atvesti į doros kelią – uždrausti egzaminus perlaikyti tais pačiais metais. Šio sumanymo iniciatoriai tikisi, kad rizikuodami atestato laukti metus, dvyliktokai pasvers riziką ir savo galimybes.

Tačiau užvakar posėdžiavusi Švietimo ir mokslo ministerijos bendrojo lavinimo egzaminų ir moksleivių pasiekimų tyrimų taryba nusprendė leisti tais pačiais metais perlaikyti egzaminus.

„Šaltas dušas per egzaminus būtų per žiauru”, – sakė tarybos narys, Lietuvos mokinių parlamento Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Antonas Nikitinas. Pasak jo, tarybos nariai sutarė, jog reikia atidžiau nagrinėti pamokų, ypač matematikos ir lietuvių kalbos, turinį, motyvaciją mokytis. Jei kas penktas abiturientas, laikęs šiuos valstybinius egzaminus, nesurenka net minimumo taškų – tai ne tik paties mokinio bėda.

Viena Tarybos funkcijų – aprobuoti Nacionalinio egzaminų centro ir darbo grupių parengtus egzaminų tvarką reglamentuojančius dokumentus, egzaminų programas.

Šią savaitę paaiškėjo lietuvių gimtosios kalbos valstybinio brandos egzamino (testo) rezultatai. Jo neišlaikė beveik kas penktas (18,4 proc.), pasirinkęs šį išbandymą. Per trejus pastaruosius metus kasmet vis daugėja neišlaikiusiųjų šio egzamino – pernai nepasisekė 17,8 proc. abiturientų, užpernai – 16,4 proc.

Norint išlaikyti egzaminą, reikėjo surinkti minimalią 32 taškų sumą. 116 moksleivių surinko maksimalų taškų skaičių.

Lietuvių gimtosios kalbos valstybinio brandos egzamino testą laikė 80 proc. visų valstybinius egzaminus pasirinkusių dvyliktokų – 26 561. 550 ketinusių laikyti žmonių neatvyko į egzaminą.

Lietuvių kalbos (gimtosios ir valstybinės) egzaminas yra privalomas, tačiau moksleiviai gali pasirinkti arba valstybinį, arba mokyklinį.

Šių metų lietuvių gimtosios kalbos valstybinį brandos egzamino (teksto interpretacijos) neišlaikė 8,1 proc. laikiusiųjų. Jų skaičius per pastarus trejus metus beveik nesikeičia. Maksimali galima taškų suma šiais metais buvo 66 – šio rodiklio nepavyko pasiekti nė vienam abiturientui. Rašiusieji teksto interpretaciją daugiausiai gavo 64 taškus.

Šiemet kas penktas abiturientas (20,2 proc.) neišlaikė ir populiariausio – matematikos valstybinio egzamino. Nemažai abiturientų pasirinko laikyti istorijos (beveik 70 proc.) ir anglų kalbos (beveik 58 proc.) egzaminus. Šių metų valstybinių egzaminų rezultatai bus paskelbti iki liepos 7 dienos.

Šiemet trumpuoju numeriu 1667 dvyliktokai gali gauti ne tik valstybinių, bet pirmą kartą ir mokyklinių brandos egzaminų rezultatus.

Jurgita Murauskaitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.