Lietuvoje vykdyta apklausa apie verslo perdavimą parodė, kad įmonių pirkėjams ir pardavėjams sunkiausia vieniems kitus rasti bei teisingai nustatyti įmonės vertę
Lietuva dalyvavo tarptautiniame projekte „Transregio”, kurio metu surinkta informacija apie verslo perdavimą šalyje.
Apklausus buvusius ir būsimus bendrovių pirkėjus paaiškėjo, kad Lietuvai kol kas negresia priverstinio masinio verslo perdavimo banga, nes didžioji dalis privataus verslo dalyvių į rinką atėjo prieš 10-15 metų, atkūrus šalies nepriklausomybę. Daugumai vadovų į pensiją išeiti ankstoka. Verslo perdavimas Lietuvoje yra aktualus, tik smulkieji ir vidutiniai verslininkai dėl nepatyrimo dažnai suklumpa.
Teigiama, kad verslo perdavimas vis aktualesnė problema Europoje, nes visa verslo vadovų karta rengiasi į pensiją, ir per artimiausią dešimtmetį bus perduota trečdalis ES senbuvėse valstybėse veikiančių įmonių. „Transregio” projektas inicijuotas siekiant išsiaiškinti įmonių problemas ir poreikius perduodant verslą. Lietuva buvo viena iš septynių projekto dalyvių.
Informacija slapta
„Transregio” projektą Lietuvoje vykdžiusi Ekonominės plėtros agentūra pastebėjo, kad Lietuvos verslininkai skundžiasi informacijos stoka. Įmonių pirkėjams ir pardavėjams sunkiausia vieniems kitus rasti.
„Lietuviai įsitikinę, kad paskelbus apie įmonės pardavimą, visi manys, jog bendrovė turi problemų. Verslininkai mano, kad apie pardavimą sužinoję konkurentai ims kenkti. Todėl bijo viešumo ir informaciją skleidžia asmeniniais kanalais”, – pasakojo agentūros Europos infocentro projektų vadovas Dainius Podolinskis.
Bendrovės „Verslo procesų valdymas” direktorius Arvydas Saročka tikina, kad informacijos stoka apie verslo perdavimą aktualiausia smulkiesiems verslininkams, neturintiems tiesioginių žinių bei patirties, nežinantiems, kur kreiptis. Didesnieji susiranda ir pirkėjus, ir bendroves, o ketinimus parduoti ar pirkti verslą linkę įslaptinti dėl labai objektyvių priežasčių. „Jei neapdairiai pasiskelbsi, kad parduodi, tave arba „suvalgys” konkurentai, arba prarasi darbuotojus. Buvo mėginimų kurti specializuotas interneto svetaines, tačiau ten galiausiai skelbėsi tik kioskų ir barų savininkai, kur realiai parduodamas nekilnojamasis turtas”, – sakė jis.
Podolinskis mano, kad problemą gerai išsprendė Vokietija, kur Prekybos ir pramonės rūmai įkūrė įmonių perdavimo klubą. Į klubą nariai priimami tik atrankos būdu, užtikrinančiu, kad visi partneriai bus mokūs ir patikimi. Klubas organizuoja pirmąjį potencialių pirkėjų ir pardavėjų susitikimą, padeda suplanuoti perdavimo procesą, konsultuoja. „Svarbiausia, kad užtikrinamas pirkėjų bei pardavėjų konfidencialumas. Narius pažįsta tik klubo vadovybė, ji ir suveda suinteresuotas šalis. Lietuvai toks modelis tiktų”, – įsitikinęs Podolinskis.
Nesirūpina prekių išvaizda
Kaip dar vieną svarbią kliūtį „Transregio” apklausoje dalyvavę Lietuvos verslininkai nurodė įmonės vertės nustatymo sunkumus. Saročka tikina, kad verslininkams neturėtų kilti keblumų vertinant savo bendrovę.
Anot Saročkos, smulkiojo ir vidutinio verslo savininkai, akcininkai psichologiškai nėra orientuoti į verslo vertės plėtrą, o tiesiog didina pelną ir nededa pastangų, kad pati įmonė, kaip prekė, atrodytų patraukliai. Kai ateina laikas įmonę parduoti, galbūt netikėtai, žmonės susiduria su keblumais, mažinančiais įmonės vertę. „Tarkime, dvi skirtingos veiklos finansiškai suplaktos į vieną ir labai sunku maksimalia kaina, kiek verta kiekviena veikla, parduoti įmonę. Arba nėra pirkėjo, arba reikia įdėti daug pastangų, kad techniškai veiklas būtų galima atskirti”, – pasakojo Saročka. Jis pastebėjo, kad Lietuvoje tokių pavyzdžių apstu ir patarė šalies verslininkams nuolat palaikyti įmonės prekinę išvaizdą.