Avaringumo rodikliai nepateisina lūkesčių

Saugaus eismo komisija siūlo patobulinti teisės aktus, reglamentuojančius saugų eismą, – diferencijuoti baudas už greičio viršijimą, didinti atsakomybę tų, kurie vairuoja neblaivūs, mažinti leistiną alkoholio kiekio ribą vairuotojams. Imtis šių priemonių skatina apgailėtina padėtis šalies keliuose.

Birželio 13 dieną Vievyje vyko išvažiuojamasis Saugaus eismo komisijos posėdis. Jos nariai susipažino su kelio Vilnius-Kaunas remonto ir rekonstravimo darbais, aptarė saugaus eismo situaciją Lietuvoje per penkis šių metų mėnesius ir pasiūlė tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius saugų eismą.

Diferencijuoti ir griežtinti

Saugaus eismo komisijos narių nuomone, baudas už greičio viršijimą reikėtų diferencijuoti atsižvelgiant į tai, kokios reikšmės yra kelias (miesto ar užmiesčio). Mieste baudas siūloma griežtinti itin smarkiai – viršijus leistiną greitį daugiau kaip 50 km/val. atimti net vairuotojo pažymėjimą.

Taip pat rekomenduojama sugriežtinti atsakomybę neblaiviems vairuotojams, kurių vairavimo stažas – iki 2 metų, o krovininių automobilių ir autobusų vairuotojams taikyti mažesnę leistiną alkoholio kiekio ribą – 0,2 promilės. Baudžiant pažeidėjus siūloma griežtinti ne vien finansinę atsakomybę, bet atimti ir vairuotojo pažymėjimą.

Asmenims, neturintiems dvejų metų vairavimo stažo ir padariusiems šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, gali tekti perlaikyti kvalifikacinius vairavimo egzaminus – praktinį ir teorinį. Vairuoti mopedą siūloma leisti tik nuo 16 metų ir turint atitinkamos kategorijos vairuotojo pažymėjimą.

Nutikus eismo įvykiui ir jo dalyviams susitarus dėl kaltumo, rekomenduojama nekviesti policijos pareigūnų.

Pasak susisiekimo ministro Petro Čėsnos, minėtų priemonių siūloma imtis siekiant pagerinti eismo saugumą šalies keliuose ir sumažinti eismo įvykių skaičių.

Avaringumas vėl didėjo

Per penkis šių metų mėnesius Lietuvoje įregistruoti 2252 eismo įvykiai, arba 2,7 proc. daugiau nei per tą patį 2005-ųjų laikotarpį. Per avarijas 238 žmonės žuvo (0,8 proc. daugiau) ir 2821 buvo sužeistas (1,1 proc. daugiau).

Lyginant su 2005 metais akivaizdžiai pablogėjo šie rodikliai: eismo įvykiai, per kuriuos žuvo žmonės ir dėl kurių kalti neturintys teisės vairuoti asmenys, – 37,5 proc., mirtimi pasibaigę eismo įvykiai dėl neturinčių teisės vairuoti neblaivių asmenų kaltės – 20 proc., tragiški eismo įvykiai dėl dviratininkų kaltės – 16,7 procento. Žuvusių keleivių skaičius padidėjo 10 proc., eismo nelaimių, per kurias žuvo žmonės ir kurios įvyko dėl neblaivių lengvųjų automobilių vairuotojų kaltės, padaugėjo 10,1 procento.

Avaringumo situacija balandžio mėnesį buvo dviprasmiška. Eismo įvykių, lyginant su 2005 metų gegužės mėnesiu, sumažėjo 0,4 proc., žuvusių eismo dalyvių – 6,4 proc., tačiau sužeistųjų padaugėjo 4,7 procento.

Gegužę smarkiai padidėjo žuvusiųjų skaičius šiose apskrityse: Alytaus – 2,5 karto (nuo 2 iki 5 aukų); Panevėžio – 2,3 karto (nuo 3 iki 7); Utenos – 2 kartus (nuo 2 iki 4). Gegužės mėnesį dėl neblaivių vairuotojų kaltės eismo įvykių padaugėjo šiose apskrityse: Klaipėdos – 225 proc., Alytaus – 166,7 proc., Kauno – 36,4 procento.

Pagrindinės skaudžių nelaimių priežastys: nesisegama saugos diržų, vairuojama neturint tam teisės, viršijamas leistinas greitis.

Ragina imtis priemonių

Siekdami pagerinti saugaus eismo padėtį atsakingų šalies institucijų vadovai siūlo: rengti vaikams mokymus dėl atšvaitų, saugos kėdučių naudojimo, dėl pėsčiųjų saugaus eismo gatvėje (atsakinga institucija turi būti Švietimo ir mokslo ministerija), organizuoti mokomąsias ir švietėjiškas priemones saugaus eismo tematika dėl visų eismo dalyvių švietimo ir mokymo (atsakinga Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos).

Policijos departamentas turėtų kontroliuoti eismo dalyvius dėl saugos diržų naudojimo, rengti specialius kontrolės reidus ir tikrinti vairuotojų blaivumą.

Keisis egzaminavimo tvarka?

Siūloma griežtinti reikalavimus suteikiant teisę vairuoti transporto priemonę. Akcentuojama, kad asmenims, neturintiems teisės vairuoti ar neturintiems teisės vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonių, taip pat tiems, kurie vairavo motorines transporto priemones būdami neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, kurie vengė neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo patikrinimo, draudžiama laikyti kvalifikacinius egzaminus ir įgyti teisę vairuoti transporto priemones vienerius metus nuo pažeidimo padarymo dienos.

Asmenims, neturintiems 2 metų vairavimo stažo ir padariusiems Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už kuriuos numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, siūloma perlaikyti kvalifikacinius vairavimo egzaminus – praktinį ir teorinį. Kvalifikacinių egzaminų perlaikymo tvarką nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Motorolerius rekomenduojama leisti vairuoti tik nuo 16 metų ir turint atitinkamą vairuotojo pažymėjimą.

Nutikus eismo įvykiui ir jo dalyviams susitarus dėl kaltumo, policijos pareigūnų siūloma nekviesti, o Saugaus eismo įstatymo 23 straipsnio 2 punktą išdėstyti taip: „Jeigu eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, visi eismo dalyviai sutaria dėl įvykio aplinkybių ir neįtaria, jog nė vienas eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų nėra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotikų arba vaistų ir kitų svaigiųjų medžiagų, įsitikinę, kad vairuotojai (valdytojai, naudotojai) turi privalomus dokumentus, eismo dalyviai gali apie įvykį nepranešti policijai, tik nedelsdami teisės aktų nustatyta tvarka informuoti atitinkamą draudimo įstaigą”.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.