Susipažinkite: ši cu ir erdelterjero veislės

Šunys, kurie yra panašūs į chrizantemos žiedą ir moka verkti. Kas jie?

Ši cu

Žymusis italų keliautojas Markas Polas 1295 metais rašė: „Šis liūtiškos išvaizdos šunelis Rytuose laikomas šventu. Čia tikima, kad Budą supa mažiukai sargybiniai – liūtai, kurie kilus pavojui virsta aršiais žvėrimis”.

Šie žodžiai skirti egzotiškai šunų veislei – ši cu.

Iš Tibeto kilę, apkeliavę visą pasaulį, pagaliau šie paslaptingi šuneliai veisiami ir Lietuvoje.

Žavūs ši cu šuniukai visą laiką nori būti kartu su žmonėmis, tačiau neįkyri. Jie nebijo svetimų vietų, pasikeitimų, yra labai žaismingi.

ši cu iš kitų šunų išsiskiria savo išvaizda ir ypač ilgais plaukais. Juos reikia maudyti kelis kartus per mėnesį, o šukuoti patartina kasdien.

Kirpti plaukų beveik netenka, tik rekomenduojama šiek tiek padailinti kojytes.

Didžiausia ši cu puošmena – iš plaukų sruogų ant pakaušio surišta uodegėlė. Tuomet jo galvytė tampa panaši į chrizantemos žiedą.

Apie ši cu kilmę pasakojama daug paslaptingų legendų.

Daugiau nei prieš 3 tūkstančius metų Tibeto lamų vienuolynuose atsirado mažų sarginių šunų, panašių į ši cu.

Vėliau kelis jų padovanojo Kinijos imperatoriui.

Auksinė ši cu kailio spalva, išdidi laikysena – karališkumo ženklai – patiko valdovams, todėl ši cu tapo didikų rūmų puošmena.

Jeigu norite nediduko, tik kelis kilogramus sveriančio šunelio, ši cu – kaip tik jums. Be to, jis pasižymi ilgaamžiškumu. Liūtas, karalius, chrizantema, sargas, Budos palydovas – kiek gražių vardų pelnė ši cu.

Erdelterjeras

Apie šios veislės šunis sakoma, kad jie vieninteliai, kurie moka verkti.

Tačiau kinologai tai paneigia. Jie teigia, kad nė vienas šuo nesugeba verkti.

Erdelterjeras žinomas jau nuo XIX amžiaus. Veislė išvesta Didžiojoje Britanijoje sukryžminus juodai rusvą terjerą (dabar išnykusį) su ūdrų medžiokliniu šunimi.

Rezultatas tikrai puikus, nes dabar turime drąsų, tvirtą (terjerą) ir mėgstantį šaltą vandenį (ūdrinis medžioklinis šuo) šunį. Jie gyvena 12-15 metų.

Erdelterjero kailis yra šiurkštokas, standaus, truputį garbanoto plauko, tačiau pavilnė minkšta. Spalvos gali būti rusva ir juoda ar rusva ir tamsiai pilka. Erdelterjerų viršutinė kūno dalis juoda ar rausva, o apatinė dalis, kojos bei galva – šviesiai rudos spalvos.

Erdelterjerai aukštesni nei vidutinio ūgio, tvirti šunys.

Prižiūrėti tokį šunį labai nesunku. Parodoms, ir ne tik, šunį reikia šukuoti, kirpti.

Jiems būtini kasdieniai ilgi pasivaikščiojimai, bėgiojimai ir keli aerobiniai pratimai. Tokios mankštos erdelterjerus labai pradžiugina.

Erdelterjeras yra gerai žinomas dėl jo žaismingumo ir drąsos. Jis yra kantrus ir myli vaikus. Kaip bebūtų keista, jis gali būti ir grubus, gali mesti iššūkį dėl dominavimo šeimoje.

Taip pat jis gali būti agresyvus kitiems šunims.

Patariama jį dresuoti nuo ankstyvo amžiaus.

Erdelterjerai gali vedžioti akluosius. Jie yra geri sanitarų, ryšininkų išminuotojų, geologų, dujų trasų priežiūros tarnybų darbuotojų pagalbininkai, puikūs sargai. Jie būna atsargūs su nepažįstamais žmonėmis, tačiau pasiryžę tapti draugiškais, jei tik šeimininkas padrąsina.