Vasara – sunkus metas kraujo donorystės įstaigoms. Dauguma aktyviausių donorų atostogauja, todėl kraujo ir jo preparatų atsargos išsenka. Nacionalinis kraujo centras birželio – rugpjūčio mėnesiais paskelbė akciją, kuria siekiama paskatinti gyventojus aktyviau duoti kraujo. Ypatingas dėmesys skiriamas neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti, nes tik ji gali užtikrinti kraujo saugumą.
Sunkus metas
Nacionalinio kraujo centro akcijos „Vasara su kraujo donoryste” metu didžiuosiuose šalies miestuose populiariose žmonių susibūrimo vietose nustatytomis dienomis bus pastatytos palapinės, kuriose visi norintieji galės duoti kraujo, daugiau sužinoti apie kraujo poreikį ir neatlygintinos donorystės svarbą.
Kasdien Lietuvoje kraujo komponentų ir iš jų pagamintų preparatų prireikia apie 100-120 patyrusių traumas ar sunkiai susirgusių ligonių. Tam, kad būtų užtikrintas kraujo ir jo komponentų poreikis, kasdien į didžiuosiuose miestuose esančius kraujo centrus turi ateiti apie 380-400 donorų.
„Labai džiugu, kad mūsų organizuojamų akcijų metu tikrai nepritrūksta žmonių, kurie nori duoti kraujo. Pernai Palangoje pastačius palapinę skverelyje netoli tilto, per kelias valandas joje kraujo davė dešimtys poilsiautojų. Svarbiausia, kad tokių akcijų metu kraujo donorams net nekyla minčių duoti kraujo už atlygį. Tai padeda propaguoti neatlygintiną kraujo donorystę”, – sakė Vytenis Kalibatas, Nacionalinio kraujo centro direktorius.
Lietuvoje be atlygio, vien tam, kad išgelbėtų kito žmogaus gyvybę, kraujo duodančių donorų skaičius tebėra labai nedidelis, lyginant su kitomis ES šalimis. Jose neatlygintinų donacijų skaičius siekia 98 – 100 procentų.
Be atlygio kraujo duoti sutinka tik nedidelė dalis lietuvių – pernai jie davė kraujo 14,2 tūkst. kartų ir tai tesudaro apie 15,7 proc. visų donacijų. Neatlygintinų donorų labai sumažėjo po to, kai nuo 1995 iki 2003 metų mūsų šalyje buvo įteisinta vien tik mokama donorystė.
Skubiai iškvietė
Pasak Kauno kraujo centro Donorų skyriaus vedėjos Ritos Kaminskienės, šiuo metu labiausiai trūksta antros ir trečios grupės kraujo. Užsiregistravę donorai iškviečiami ir savaitgaliais, ir vidury nakties – tuomet, kai į Kraujo centrą kreipiasi ligoninė su skubiu prašymu. „Smagu, kai esi sveikas ir gali išgelbėti kitą. Nėra didesnės dovanos”, – teigė R.Kaminskienė.
Kauno technologijos universiteto antro kurso informatikos studentas Bronius Kaknevičius į Kraujo centrą atskubėjo iš darbo iškviestas centro darbuotojų. „Sakė, kad mergaitei reikia padėti. Klausiau, gal galiu ateiti pirmadienį. Sakė, ne, reikia dabar. Tai ir atėjau per pietų pertrauką”, – sakė B.Kaknevičius.
Draugai išblyško labiau už donorą
Kauno prekybos ir verslo mokyklos pirmakursis, būsimasis audiovizualinės technikos komersantas Arminas Saveikis – vienas iš daugelio jaunų žmonių, lūkuriavęs prie kraujo ėmimo kabineto.
„Pirmą kartą kraujo daviau prieš pusmetį. Iš smalsumo. Aišku, pagalvoju apie žmones, kuriems padėjau”, – pasakojo A.Saveikis. Pasak jo, baisiau ne kraują duoti, o stebėti tai darant kitus. Kartą į tokią procedūrą jį atlydėję draugai išblyško ir nervinosi labiau už Arminą.
Šį kartą vaikinas laukė ne savo eilės, o po procedūros išeisiančios draugės „Saulės” gimnazijos vienuoliktokės Kristinos Rancaitės. Jai kraują ėmė pirmą kartą. „Duodu dėl asmeninių priežasčių. Negaila kraujo kitiems. Be to, centre ištiria kraują, nustato jo grupę ir rezus faktorių”, – teigė K.Rancaitė. Prieš procedūrą gimnazistė jaudinosi, virpėjo rankos, bet apsigalvoti neketino.
Kaip vyks procedūra, kokie galimi pojūčiai, jai pasakojo ne tik vaikinas, bet ir klasės draugė Karolina Venslauskaitė, vasarą nusprendusi padirbėti Kraujo centre. Karolina ir prižiūrėjo Kristiną, kol jai buvo imamas kraujas: „Netirpsta ranka?”, „Kaip jautiesi?”. „Dirbu dar tik nuo birželio, registratore. Ne, pati kraujo nesu davusi – neturiu aštuoniolikos metų. Bet jau kai galėsiu, būtinai duosiu”, – tikino K.Venslauskaitė.
Saugumo garantija
Donorystė be atlygio skatinama tikrai ne dėl to, kad taupomi pinigai. Už vieną kraujo donaciją Lietuvoje donorui mokama 40 litų. Pasaulinė sveikatos organizacija akcentuoja, kad prekiauti žmogaus kūno dalimis, tarp jų ir krauju, yra nepriimtina moraliniu ir etiniu požiūriais.
„Pernai pirmieji Lietuvoje pradėjome donorų kraują tirti molekulinės biologijos laboratorijoje, pačiais moderniausiais pasaulyje metodais. Nukleino rūgščių amplifikacijos tyrimo metu galime nustatyti Žmogaus imunodeficito, hepatito B ir C virusus žymiai anksčiau nei taikant kitus metodus”, – aiškino Nacionalinio kraujo centro vadovas V.Kalibatas.
Kraujo ėmimui naudojamos tik sterilios vienkartinės priemonės. Kraujo komponentai ruošiami naudojant šiuolaikines optines sistemas, sterilius konteinerių sujungimo aparatus. Jau pagaminti kraujo produktai saugomi šaldytuvuose, žemos temperatūros šaldikliuose, specialiuose inkubatoriuose maišytuvuose.
Tačiau net patys moderniausi tyrimai ir priemonės negali maksimaliai užtikrinti kraujo saugumo, tikino V.Kalibatas: „Tik juos derinant su neatlygintina donoryste bus saugūs visi ligoniai, kuriems reikalingas kraujas ar jo preparatai. Jei žmogus ateina kraujo duoti vien dėl pinigų, atsiranda motyvacija sąmoningai slėpti savo rizikos veiksnius ar ligas”.
Tai, kad tokia rizika yra labai reali, patvirtina tyrimų rezultatai. Nacionalinio kraujo centro direktorius pateikia duomenis, kad pernai tiriant kraujo donorus buvo nustatyti 49 ŽIV teigiami atsakymai, o po pakartotinių tyrimų pasitvirtino tik 2, likusieji laikytini klaidingai pozityviais. Užfiksuoti 467 hepatito C, 247 hepatito B ir 123 sifilio atvejai. Šios infekcijos galėjo būti perduotos ligoniams kartu su krauju.
Duoti kraujo sveika
Kai kurie žmonės nenori duoti kraujo dėl to, kad dalis jo nepasiekia ligonių – lieka nesunaudojamas ir yra išpilamas. Tačiau Nacionalinio kraujo centro vadovas tikina, kad tokių atvejų vis mažėja. Šiemet Vilniaus kraujo centre nė viena eritrocitų masės dozė dar nebuvo išpilta. Vos keletas tokių atvejų pasitaikė kituose filialuose Panevėžyje ir Klaipėdoje. Šiek tiek daugiau nesunaudojama trombocitų masės, nes jos galiojimo laikas labai trumpas, siekia tik 5 dienas.
Kitas mitas – kad lietuvių donorų kraujas parduodamas ir išgabenamas į užsienį. „Nepanaudota šaldyta plazma iš tiesų yra išvežama perdirbti į Vokietiją, tačiau visi iš jos pagaminti preparatai sugrįžtą į Lietuvą ir yra panaudojami mūsų ligoniams gydyti”, – aiškino V.Kalibatas.
Vis dar yra manančiųjų, kad kraujo donorystė gali pakenkti donoro sveikatai ar duodant kraują galima užsikrėsti kokia nors liga. Tačiau taip tikrai nėra, tikina specialistai. Kraujas imamas į sterilius, vienkartinius plastikinius maišelius, visi instrumentai ir darbo priemonės yra sterilūs, naudojami vieną kartą, todėl nėra nė menkiausios rizikos užsikrėsti.
O nedidelio kiekio kraujo praradimas ne tik nekenkia sveikam žmogui, bet netgi yra naudingas. Medikai teigia, jog reguliariai duodant kraujo pagreitėja kraujotaka, pagerėja medžiagų apykaita, organizmo aprūpinimas deguonimi. „Be to, organizmas geriau žino, kaip tvarkytis su greitu nukraujavimu. Greičiau atsistato kraujo ląstelės, todėl didėja tikimybė išgyventi traumų atveju”, – pasakojo R.Kaminskienė. Kraujo gali duoti 18 – 65 metų asmenys, po 4-5 kartus per metus. Prieš tai gydytojas patikrina donoro sveikatos būklę.
Vienu kartu iš donoro paimama 450 mililitrų kraujo ir dar apie 15 – 20 mililitrų tyrimams. Šis kraujo kiekis atsistato per dvi savaites, bet kitą kartą jo duoti galima tik ne anksčiau kaip po 60 dienų.