Skausmas be perstojo

Sergančiųjų reumatinėmis ligomis gyvenimą gali pagerinti nauji vaistai ir reabilitacija, bet tai yra prieinama tik mažumai

Įvairiomis sąnarių ligomis serga apie ketvirtis milijono Lietuvos gyventojų. Laiku jas diagnozavus, taikant efektyvų gydymą – biologinę terapiją, reabilitacijos priemones ligoniai ilgai išlieka darbingi ir netampa našta nei artimiesiems, nei valstybei. Tačiau mūsų šalyje dar toli gražu ne visiems reumatinių susirgimų varginamiems žmonėms prieinami modernūs vaistai, sunku gauti siuntimą į sanatoriją ar net paprasčiausiam masažui.

Padėjo operacija ir modernūs vaistai

Neringai iš Širvintų dar tik 27-eri metai. Reumatoidiniu artritu susirgo būdama vos 18-os. Netikėtai ėmė nepakeliamai skaudėti rankas, pečius. Po kurio laiko praėjo, tad į gydytojus ji nesikreipė. Tačiau vėliau skausmai ėmė kartotis, kartais ryte Neringa atsikeldavo tokia sustingusi, kad net pavalgyti pati negalėdavo. Vėliau liga surakino ne tik rankų, bet ir kitus sąnarius.

Buvo momentų, kai mergina visai negalėjo iš lovos atsikelti. Šiaip taip nuslinkdavo tik iki tualeto. Skausmai buvo tokie baisūs, kad prapuolė apetitas. Per mėnesį neteko 12 kilogramų. Gydytojai pasakė, kad būtina dirbtiniu keisti dešinio klubo sąnarį. Nepaisant sunkios būklės Neringai teko stovėti eilėje, kad gautų protezą. Supratusi, kad jo gali nebesulaukti, paėmė paskolą, 6 tūkst. litų, ir pati susimokėjo už protezą.

Vėliau ligonių kasos grąžino dalį pinigų, bet tik 1,7 tūkst. litų. Po operacijos už savo pinigus ligonė ir į sanatoriją važiavo, ir vaistus pirko. Siuvėjos specialybę įgijusi mergina dėl ligos nebegali dirbti pagal profesiją, reikia mokytis, įgyti naują, bet tam pritrūksta jėgų, liga labai nualino organizmą, suprastėjo atmintis. Iš nedarbingumo pašalpos gyvenanti mergina atideda šiek tiek pinigų paskolai grąžinti.

Dabar ji jaučiasi geriau. Po sąnario operacijos atsistojo ant kojų tikra to žodžio prasme. Labai padeda ir biologinė terapija, kuri buvo skirta prieš metus, po to, kai kiti išbandyti vaistai buvo bejėgiai. „Nors kas du mėnesius tenka kelioms dienoms atigulti į ligoninę, kad sulašintų vaistus, gyvenimas pasikeitė iš esmės. Galiu ne tik vaikščioti, bet ir šokti”, – linksmai pasakoja Neringa.

Į pagalbą kitiems

Lietuvoje viešėjo Pasaulinės artrito asociacijos prezidentas Robertas Džounstounas. Nė kiek nesivaržydamas smulkaus sudėjimo vyriškis, pasiremdamas lazdele, sunkiai žengė nuo laikinojo sveikatos apsaugos ministro Žilvino Padaigos kabineto iki salės, kur vyko jo spaudos konferencija. Paskui jį padėjėja stūmė vežimėlį, kuris ligoniui padeda įveikti didesnius atstumus.

„Reumatoidiniu artritu sergu nuo trejų metų amžiaus. Liga iš esmės pakeitė mano gyvenimą. Iki šiol esu normaliai dirbęs tik dvejus metus, po to, kai baigiau mokyklą. O pastaruosius porą metų, po to, kai buvau išrinktas pasaulinės asociacijos prezidentu, aktyviai dalyvauju jos veikloje”, – pasakojo vyriškis.

Ši veikla neleidžia jam užsisėdėti tarp keturių sienų. Lietuvoje jis atsidūrė visiškai atsitiktinai. Prieš kurį laiką jis dalyvavo sveikatos politikos konferencijoje Austrijoje, Vienoje. Su Ž.Padaiga jis tiesiog įlipo į vieną liftą, išsikalbėjo, susipažino. Ministras jį pakvietė į svečius.

Ligą įveikti R.Džounstounui padeda modernūs vaistai, fizioterapijos, kitos priemonės. Tačiau jam rūpi, kad artritas būtų laiku diagnozuojamas, tinkamai gydomas, derinant medikamentus ir reabilitaciją, visame pasaulyje gyvenantiems jo likimo broliams ir sesėms. Tam jis negaili nei laiko, nei jėgų. Asociacija, kuriai jis vadovauja, vienija 500 mln. žmonių, kenčiančių nuo reumatinių ligų, iš įvairių šalių.

Nepakanka dėmesio

R.Džounstounas apgailestavo, kad daugelyje šalių šiai problemai neskiriama nei pakankamai dėmesio, nei pinigų. Nepakankamai finansuojami moksliniai tyrimai, liga per vėlai diagnozuojama, neteisingai gydoma, nesirūpinama jos profilaktika. Dėl šių priežasčių Europos antireumatinė lyga ėmėsi iniciatyvos, kad reumatinės ligos būtų pripažintos prioritetinėmis 7-ojoje ES mokslinėje programoje šalia vėžinių, širdies kraujagyslių ligų, diabeto bei nutukimo.

„Moksliniai reumatinių ligų tyrimai ir Europos Sąjungoje, ir Lietuvoje finansuojami tikrai nepakankamai, todėl Lietuva prisijungia prie šios kitų ES šalių iniciatyvos, ją palaiko”, – teigė laikinasis sveikatos apsaugos ministras Ž.Padaiga.

Jo nuomone, mūsų šalyje sergančiųjų šiomis ligomis padėtis palaipsniui gerėja. Daugiau lėšų skiriama vaistams, padedantiems jas įveikti, kompensuoti.

Tačiau ligonių atstovai mano kitaip. Pasak Lietuvos artrito asociacijos prezidentės Onos Telyčėnienės, Lietuvoje reumatinės ligos yra trečioje vietoje pagal apsilankymo priežastis ambulatorinėse gydymo įstaigose, dėl jų darbingo amžiaus žmonėms dažniausiai suteikiamas pastovus nedarbingumas (jas pralenkia tik kardiologiniai susirgimai).

„Reumatinių ligų naujausias ir efektyviausias gydymas biologine terapija dar nėra prieinamas kiekvienam. Ją gauna tik 62 ligoniai, o reikėtų skirti 1 tūkstančiui”, – aiškina O.Telyčėnienė.

Ragina pripažinti prioritetinėmis

Ligonė Elena Barnikovaitė skundėsi, kad nors jau 10 metų serga artritu, tik kartą gavo siuntimą į sanatoriją. Gydytoja jai nenoriai skiria kompensuojamuosius vaistus, o masažų, kurie padeda įveikti skausmą, visai neišprašo. „Mes, pensininkai, dar norime gyventi, judėti, o ne į karstą gultis”, – piktinosi moteris.

Jos teigimu, viską tenka išsireikalauti. „To nedarant nei vaistų išrašys, nei tyrimus skirs. Moteris kiekvieną mėnesį apie 200 litų vaistams išleidžia. Norint sąnario nuotrauką pasidaryti reikia ilgai laukti eilėje, sąnario persodinimo operacijos ligoniai, kenčiantys skausmą, po kelerius metus laukia”, – žėrė priekaištus ligonė.

E.Barnikovaitė mano, kad nepakankamai dėmesio skiriama profilaktikai, ankstyvai ligos diagnostikai. Žmonės, 40 ar 50 metų sulaukę, žiūrėk, jau skundžiasi, bet gydytojai į tai nekreipia dėmesio.

Lietuvos artrito asociacija sieks, kad pagaliau būtų parengta nacionalinė artrito programa, kuri reglamentuotų ankstyvą šių ligų diagnostiką, kompleksinę medicininę pagalbą. Taip pat bus siekiama reumatines ligas pripažinti prioritetinėmis ir Lietuvoje, o atsižvelgiant į tai joms gydyti būtų skirta kur kas daugiau lėšų iš ES struktūrinių fondų, valstybės investicinių programų.

Tokio pripažinimo būtinybę akcentavo ir Lietuvos reumatologų asociacijos prezidentas profesorius Algirdas Venalis. „Manau, kad prie ministerijos jau nustatytų prioritetų skirstant 2008-2013 metų ES paramą šalia traumatologijos būtų galima prirašyti ir reumatines ligas, nes dėl jų labai daug žmonių tampa invalidais”, – sakė A.Venalis.