Lietuvos gamtai puoselėti Europos Sąjunga seikėja milijonus, tačiau panaudoti juos nelengva
„Daug žmonių apie Europos Sąjungos finansinę paramą mūsų šalies aplinkosaugai menkai nutuokia. O praverstų žinoti, nes sumos nemažos ir gali padėti ne tik Lietuvos gamtai, bet ir ją mylintiems žmonėms”, – sako Aplinkos ministerijos sekretorius Inesis Kiškis, kuruojantis šioje ministerijoje aplinkosaugos investicijas ir ES paramos koordinavimą.
– Suintrigavote. Kokios tos sumos?
– Vien iš struktūrinių fondų Lietuvos aplinkosaugai 2004-2006 metams ES skyrė 85 mln. litų (bendra projektų vertė su šalies biudžeto lėšomis – 113 mln. litų). Dar daugiau ES lėšų skirta aplinkai saugoti iš ISPA – Sanglaudos fondo: 2000–2005 metais vandentvarkai 766 milijonai litų (bendra projektų vertė 1,111 mlrd. litų), atliekoms tvarkyti – 296 mln. (bendra projektų vertė 446 mln. litų). 2007-2013 metų aplinkosaugos projektams planuojama gauti 3,1 mlrd. Lt ES paramos – kasmet maždaug po 448 mln. litų. Taip pat numatoma parama energijos efektyvumui didinti – ji sieks 908 mln. litų.
Uždavinys – pasivyti
– Iš tiesų skiriami didžiuliai pinigai. Kodėl juos duoda? Juk sakoma – dykai ir arklys arklio nekaso.
– Šia parama siekiama mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus tarp ES šalių ar atskirų regionų. Paprasčiau tariant, kad greičiau pasivytume europinį vidurkį. Kai pradėsime gyventi geriau, parama sumažės.
– Kol tai bus… Kaip naudojami tie pinigai?
– Aplinkos ministerija nustatė penkis gamtiniu principu suformuotus upių baseinus, į kiekvieną jų patenka 10-13 savivaldybių. Jose iš Sanglaudos fondo finansuojamos vandentvarkos reformos: nuotekų ir vandentiekio tinklų, vandenvalos ir vandens gerinimo įrenginių rekonstrukcija ar statyba, techninė priežiūra ir pagalba vadinamiesiems projektų naudos gavėjams – savivaldybėms ar vandentvarkos įmonėms. Sanglaudos fondas finansuoja ir statybos darbų techninės dokumentacijos rengimą. Vieni darbai dar planuojami, kiti jau vyksta.
Be to, šio fondo lėšomis numatoma pastatyti 11 regioninių modernių sąvartynų, o dabartiniai daugiau kaip 800 pasenusių ir aplinką teršiančių sąvartynų bus uždaryti, bus įrengtos atliekų priėmimo ir kompostavimo aikštelės, perkrovimo stotys. Penki sąvartynai jau statomi, keturiuose planuojama pradėti darbus dar šiemet, o likusių dviejų statybą numatoma pradėti kitais metais.
– Briuselis rekomendavo Lietuvai tuos naujus sąvartynus turėti iki 2009 metų vidurio. Ar suspėsim?
– Manau, taip. Galbūt liks nepadaryti tik kai kurie mažesni darbai, pavyzdžiui, senųjų sąvartynų rekultivavimas ir pan.
– O jei vis dėlto dalis pinigų šiam ar kitiems projektams liktų nepanaudoti – ES juos atsiimtų?
– Manau, ne. Tačiau vargu ar taip atsitiks. Pinigų visada būna mažiau negu jų norinčiųjų.
Nedideli, bet reikalingi
– O kas daroma už ES struktūrinių fondų pinigus?
– Tiekiamas geriamas vanduo ir valomos nuotekos mažose – iki 500 gyventojų gyvenvietėse, apvalomos užterštos vietos, steigiamos ir tvarkomos saugomos bei nesaugomos gamtos teritorijos. Dalis lėšų skirta aplinkos monitoringui (paprasčiau sakant, gamtai stebėti ir tirti), taršos kontrolei ir prevencijai, taip pat gyventojams informuoti apie aplinką, skatinti jų aplinkosauginį švietimą.
Rengiami nauji valstybinių parkų, draustinių, paveldo objektų tvarkymo planai, projektai ir kiti dokumentai, europinės svarbos saugomų gyvūnų rūšių monitoringo metodikos, įsigyta tiems stebėjimams vykdyti būtinų automobilių ir kitos įrangos. Valstybiniuose parkuose tobulinama informacija lankytojams, saugomose paukščių buveinėse iškertami krūmai ir šienaujamos pievos, nugriaunami apleisti pastatai, išraunami kraštovaizdį darkantys stulpai, tvarkoma gamtos paminklų aplinka, upių ir upelių slėniai, rekultivuojami seni sąvartynai ir karjerai, atkuriama bei saugoma Baltijos pajūrio juosta ir t.t.
Iš pirmo žvilgsnio šie darbai gal ir neįspūdingi, tačiau vis dėlto reikalingi, o savo lėšų juos atlikti vis neatsirasdavo. Vien tik šiemet gavome 68 paraiškas ES struktūrinių fondų paramai, kuriose prašoma skirti daugiau kaip 33 mln. litų.
Kontrolė – triguba
– Ar jums nebaisu nešioti tokią storą „piniginę”? Kitas ir iš proto išeitų tiek pinigų valdydamas. Ir ar nuo jūsų nuotaikos gali priklausyti, tarkim, jog vienam prašančiajam – milijonas, o kitam – visiškai nieko?
– Ne aš pinigus daliju. Struktūrinių fondų paramos skirstymo tvarka yra tokia: paraiškų sąlygas nustato Aplinkos ministerija, suderinusi tai su Finansų ministerija. Paskui Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskelbia „Valstybės žiniose”, internete ir kitose žiniasklaidos priemonėse kvietimą teikti paraiškas. Kai jos suplaukia, APVA bei iš įvairių institucijų ir organizacijų sudarytas Projektų atrankos komitetas tas paraiškas vertina. Ir tik tada aplinkos ministras, atsižvelgęs į šių patarėjų rekomendacijas, patvirtina savo įsakymu skiriamas pinigų sumas.
O paramai iš Sanglaudos fondo gauti paraiškas rengia APVA parinkti konsultantai, kuriems būsimieji paramos gavėjai išsako savo norus ir argumentus. Parengtos Sanglaudos fondo paraiškos teikiamos Europos Komisijai tvirtinti ir tik jai pritarus pasirašomas finansinis sprendimas skirti paramą.
– Ar prašyti tų europinių pinigų gali kas tik panorėjęs?
– Ne. Iš struktūrinių fondų remiamos tik valstybės institucijos, savivaldybių ir apskričių viršininkų administracijos bei nevyriausybinės organizacijos. O Sanglaudos fondo lėšų skiriama vandentvarkos įmonėms ir daugumai regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC). Vieni jų yra uždarosios akcinės bendrovės, tačiau didžioji akcijų dalis priklauso savivaldybėms, kiti RATC yra viešosios įstaigos.
– Ar daug galimybių gavusiems tuos pinigus už juos, tarkim, pasistatyti savo vasarnamį ir panašiai?
– Tegul kas nors papasakoja, kaip tai padaryti – mielai paklausyčiau ir aš, ir teisėsaugos institucijos. Nes tiek tikrintojų… Tenka ne tik pateikti sąskaitas ir kitokius dokumentus, bet ir parodyti padarytą darbą – tik tada sumokami pinigai. Tiesa, mokamas ir avansas, bet tik gavus rangovo banko garantiją – jei pinigų gavęs rangovas darbų neatliktų, pinigus grąžintų bankas. Auditoriai, kontrolieriai kone be paliovos kontroliuoja, kaip lėšos naudojamos. Antai Valstybės kontrolė neseniai tikrino, kaip vykdomi atliekų tvarkymo projektai. Po to žiniasklaida kritikavo, esą jie vykdomi blogai, tačiau Valstybės kontrolės išvados, kad padėtis pastaruoju metu jau gerėja, žurnalistai nepastebėjo.
Grąžinti nereikės
– Ar Europos Sąjunga skiria tiek pinigų, kiek norime?
– Ne – tai išbalansuotų ekonomiką. Nustatyta, kad ES gali skirti iki maždaug 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto dydžio paramą.
– Vis dėlto ar tai neišlepins mūsų žmonių, neskatins jų dairytis tik į Briuselį, užuot daugiau pasitikėjus savo jėgomis?
– Tokio pavojaus esama. Todėl ir prašome pareiškėjų: gerai pasvarstykite, kuriems darbams pinigų labiausiai reikia, nusistatykite prioritetus. Įsivaizduokite, jog tuos pinigus tenka skolintis – kuriuos darbus pirmiausia darytumėte, o ką galima atidėti?
– Beje, apie skolas. Ar tas ES lėšas mūsų žmonėms reikės grąžinti, o gal tai bus įskaičiuota į mokesčius ir panašiai?
– Ne, tai ne paskolos. Ir vis dėlto kiekvienu atveju, kai kalbame apie infrastruktūros projektus, kruopščiai svarstome, ar ne pernelyg prabangų objektą statome, nes vėliau eksploataciniai kaštai neišvengiamai turės įtakos paslaugų tarifams. Iki šių metų pabaigos planuojama iš viso pasirašyti sutarčių už 1 mlrd. 227 mln. litų.