„Mažeikių naftą” įsigijęs koncernas „PKN Orlen” dar nenoriai kalba apie savo pažadus plėsti naftos chemijos pramonę Lietuvoje. O štai Ūkio ministerijos atstovai mano, kad lenkai dėl šio verslo apsispręs ne anksčiau nei po metų. Šalies plastikų įmonės jau dabar mielai pirktų Mažeikiuose pagamintą žaliavą plastmasėms.
„PKN Orlen” vadovai dar derėdamiesi dėl „Mažeikių naftos” (MN) ne kartą užsiminė, kad juos domina galimybė, be naftos perdirbimo, Mažeikiuose plėtoti ir naftos chemijos pramonę.
Dėl MN akcijų pardavimo su lenkų koncernu derėjęsis Ūkio ministerijos viceministras Nerijus Eidukevičius LŽ tikino, kad sutartyse apie tokio verslo galimybę nerašoma, tačiau „PKN Orlen” lietuviams neva aiškino, kad juos itin domina žaliavų plastmasėms gamyba.
Tiesa, „PKN Orlen” atstovai apie naftos chemijos verslą Lietuvoje šneka dar aptakiai. LŽ kalbintas koncerno strategijos departamento direktorius Piotras Kearney LŽ sakė, kad kalbėti apie tai, kokia suma galėtų būti investuota siekiant plėtoti naftos chemiją Mažeikių įmonėje, dar ankstoka.
Pasak jo, dar nesvarstyta ir tai, ar MN pagaminti naftos chemijos produktai būtų tiekiami vietos, ar užsienio rinkoms, nežinia, kokias technologijas prireiks diegti, kokius įrenginius statyti.
Sprendimas – po metų
Eidukevičiaus teigimu, Lenkijos koncernas veikiausiai imtųsi paraksileno ir polipropileno gamybos. Apie šių plastmasiniams gaminiams reikalingų žaliavų gamybą MN valdyba, kuriai vadovauja pats Eidukevičius, esą svarstė jau anksčiau.
„Valdyba nagrinėjo dvi kryptis, į kurias būtų galima investuoti plėtojant naftos chemiją – paraksileno, iš kurio gaminami kai kurių gaiviųjų gėrimų buteliai, ir polipropileno, iš kurio gaminamos vienkartinės stiklinės. Pirmuoju atveju reikėtų apie 500 mln. JAV dolerių, investuojant į polipropileno gamybą prireiktų apie 300 mln. JAV dolerių”, – komentavo Eidukevičius.
Eidukevičius viliasi, kad lenkai nepraleis galimybės investuoti į nemenką pridėtinę vertę turinčius produktus. Jo teigimu, ar bus imtasi konkretesnių veiksmų įgyvendinant naftos chemijos produktų gamybą MN, paaiškės ne anksčiau nei po metų. Eidukevičius įsitikinęs, kad Mažeikių įmonėje ėmus gaminti polipropileną, o tuo labiau – paraksileną neabejotinai reikėtų dairytis rinkų užsienyje, nes vietos rinkose šių produktų paklausa nėra didelė.
Verslas suinteresuotas
Pastaraisiais metais itin pajėgumą didinančios šalies plastikų rinkos atstovai LŽ sakė, kad didelio naftos chemijos komplekso atsiradimas jiems būtų naudingas, jei gamintų jiems reikalingą produkciją.
„Vienas svarbiausių produktų gaminant plastiką – tereftalio rūgštis, tačiau ją tenka vežtis iš Ispanijos. Būtų labai paranku, jei MN būtų gaminama ši medžiaga. Taip galėtume jos transportavimo išlaidas sumažinti apie 40 proc.”, – sakė plastikinių ruošinių gamyba užsiimančios įmonės „Neo Group” generalinio direktoriaus pavaduotojas Andrius Pečkys.
Tačiau, jo teigimu, tokiems ketinimams gali sukliudyti gyventojai ir ekologinės taršos grėsmė, kaip atsitiko įmonei susiruošus Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje statyti tereftalio rūgšties gamyklą. Pernai Lietuvos plastikų ir gumos gaminių industrija bendrai pardavė produkcijos už 1,4 mlrd. litų. Pastaraisiais metais sektorius sulaukia daug tiesioginių užsienio investicijų.
Žadėjo milijardus
Lenkijos „PKN Orlen” nėra pirmoji kompanija, užsiminusi apie investicijas į naftos chemiją Mažeikiuose. Dar neseniai realia pretendente įsigyti MN laikyta bendrovė „Baltic Holding” į šį verslą žadėjo investuoti 2 mlrd. litų. Tam reikėjo, kad MN valdymas atitektų jai. Tuomet šios su Rusijos energetikos milžinu „Gazprom” ir Darbo partijos lyderiu Viktoru Uspaskichu siejamos „Baltic Holding” planais buvo itin susižavėjęs ir tuometinis premjeras Algirdas Brazauskas.