Kol kas Lietuvoje neveikia nė vienas stiprus pramonės ar technologijų verslo junginys, tačiau pamažu į priekį juda technologijų parko sostinėje kūrimo darbai, kartu dirbti rengiasi ir šalies baldžiai
Raginimai kurti pramonines grupes ar technologijų parkus, kuriuose panašaus profilio įmonės susivienytų bendriems tikslams, Lietuvoje skamba ne pirmi metai.
Planus, kaip kurti ir plėtoti šiuos verslininkų junginius (kitaip dar vadinamus klasterius), svarsto valdininkai, verslininkai ar mokslininkai. Tačiau kol kas tokių verslo junginių neatsiranda.
Reikia valstybės indėlio
Specialistai teigia, kad klasteriai galėtų pagelbėti Lietuvos ūkiui konkuruoti globalioje rinkoje, nes Lietuvos įmonės dažnai yra per mažos konkuruoti pasaulyje. Taip pat bendrai dirbdamos kartu įmonės gali padidinti produkcijos apimtį, kurti naujas technologijas.
Tačiau jie taip pat tvirtina, kad be valstybės paramos tokie pramoniniai ar technologiniai verslininkų „klubai” kurtis negali. Lietuvos inovacijų centro direktoriaus Kastyčio Gečo teigimu, kuriant klasterius neišvengiamas valstybės indėlis mažinant mokesčius, kuriant palankius įstatymus.
Kauno technologijos universiteto Verslo strategijos instituto direktorius Robertas Jucevičius pritarė, kad valstybė turi prisidėti skatindama klasterių kūrimąsi. Tačiau jos pagrindinė pagalba turėtų būti sutelkta į informavimą apie tokias bendro verslo galimybes, o ne į lėšų teikimą.
Rengia strategiją
Norintieji steigti klasterį šiandien Lietuvoje finansinės paramos negauna. Tokiems iniciatoriams valstybė parengia Klasterio plėtros galimybių strategiją.
„Jei praneštume, kad finansinė parama bus teikiama tik klasteriams, visi pradėtų juos kurti, o Slovėnijoje yra negerų pavyzdžių, kai klasteriai steigiami tik tam, kad būtų galima pasinaudoti valstybine parama”, – sakė Ūkio ministerijos sekretorius Gediminas Rainys.
Jis teigė, kad naivu tikėtis, jog staiga pradėjus kurti klasterius suklestės Lietuvos ekonomika. „Klasteriai gali būti vienas iš būdų, tačiau tikrai ne vienintelis. Juk yra įmonių, kurioms jungimasis į klasterius nenaudingas: kam klasteris įmonei, kuri užkariavo užsienio rinkas ir sėkmingai jose veikia?”, – kalbėjo Rainys.
Vos juda
Dar neseniai kuriamas technologijų klasteris „Saulėtekio slėnis” buvo vadinamas kone nacionalinės svarbos projektu. Tačiau ketinimai sutelkti aukštųjų technologijų įmones, kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, galinčius konkuruoti pasaulinėse rinkose, vangiai juda į priekį. Dėl to, kaip LŽ sakė Vilniaus universiteto prorektorius universiteto plėtrai, „Saulėtekio slėnio” valdybos pirmininkas Juozas Lazutka, dalis rimtų verslo partnerių – lazerinių technologijų specialistų – jau įsigijo sklypus už miesto ir prakalbo apie ketinimus palikti besikuriantį „Saulėtekio slėnį”. „Įkūrus mokslo technologijų parką būtų galima pristabdyti proto nutekėjimą ir imti gaminti didesnę pridėtinę vertę kuriančius produktus. Tačiau tik neseniai atsirado galimybė gelbstint vyriausybinėms institucijoms pramušti biurokratijos sieną”, – pabrėžė Lazutka.
Neseniai buvo skelbta, kad Vilniaus miesto savivaldybė ir verslininkai ragino Vilniaus apskrities viršininko administraciją kuo skubiau duoti sutikimą sklypo, kuriame įsikurs parkas, detaliajam planui patvirtinti.
Pasitelks mokslą
Bendra projekto vertė siekia 22 mln. litų, jam finansuoti bus naudojamos ES Struktūrinių fondų lėšos. Pirmu „Saulėtekio slėnio” plėtros etapu planuojama pastatyti 7 tūkst. kvadr. metrų ploto pastatą, kuriame įsikurs verslo inkubatorius (1-2 tūkst. kvadr. metrų ploto) bei mokslo ir technologijų parkas (5-6 tūkst. kvadr. metrų ploto). Tikimasi, kad inkubatoriuje įsikūrusios įmonės kurs ir tikrins naujoves, įgyvendins mokslininkų ir studentų idėjas.
Jo teigimu, nepadeda ir Lietuvoje taikomas draudimas universitetams steigti technologijų parkus. „Surasti investuotoją pirmiems žingsniams labai sunku, nes technologijų parkų kuriama produkcija gali sudominti tik specifinėse srityse veikiančius partnerius. Todėl užsienyje jai kurti startą duoda valstybės investicijos. Tarkime, Suomijoje technologijų parkus steigia vietos valdžia ir universitetai, o pradėjus suktis lėšoms šie tampa akcinėmis bendrovėmis. Steigiant
„Saulėtekio slėnį” valstybinių lėšų nebuvo skirta”, – teigė pašnekovas.
Baldžiai jungiasi
Neseniai apie klasterio kūrimą prakalbo šalies baldžiai. Anot SBA koncerno Verslo vystymo viceprezidento Egidijaus Valentinavičiaus, Lietuvos baldų gamintojams šiandien tenka konkuruoti ne tarpusavyje, o su kitomis šalimis. Tad į klasterį buriamasi viliantis sustiprinti baldžių konkurencingumą ir įgyti pranašumą prieš Europos ir Pietryčių Azijos gamintojus.
„Lietuvoje matome užuomazgas klasterio, jungiančio miškininkus, plokštinių medžiagų, kitų komplektuojančių detalių gamintojus ir baldininkus: statoma medžio drožlių plokščių gamykla, kuri garantuos stabilų žaliavos tiekimą pagrindinėms šalies baldų gamybos įmonėms, kalbama apie bendrą logistikos centrą”, – LŽ teigė Valentinavičius.
Pasak jo, baldžių klasteris būtų naudingas ne tik didiesiems baldų gamintojams. Kartu jis padėtų plėsti smulkųjį ir vidutinį verslą. Šioms įmonėms didieji baldų gamintojai galėtų perduoti nedidelius darbus.