Ši savaitė jau paskutinė, kai galima apžiūrėti senųjų fotografijų parodą, įamžinusią Mažosios Lietuvos kaimus ir miestelius. Tarptautinė paroda „Praeities reginiai iš senojo Rytų Prūsijos konservatoriaus archyvo” yra unikali, nes iki šiol neeksponuota.
1893 metais Karaliaučiuje buvo įsteigtas Centrinis paminklų konservavimo biuras. Pirmasis jo tarnautojas buvo vokiečių archeologas, menotyrininkas, paminklosaugininkas, Karaliaučiaus universiteto profesorius Adolfas Bioticheris. Drauge su savo artimiausiu bendražygiu Fricu Heitmanu jis rengė ekspedicijas, registravo, detaliai aprašė architektūros paminklus ir juos fotografavo. Ilgainiui paminklus fotografavo net penki šeši fotografai. Taip buvo sukauptas visas archyvas.
1944 metais vokiečiai nespėjo išsivežti archyvo, ir jis liko Lenkijos teritorijoje. Išliko 6 tūkstančiai 600 stiklo negatyvų. Tiesa, dalis šio archyvo dingo. Gali būti, kad tarp dingusiųjų – vertingiausia Klaipėdai dalis, nes dėžių su stiklo negatyvais, kuriuose fiksuotas mūsų miestas, neaptikta. Iš išlikusios archyvo dalies surengta 160 fotografijų paroda apie Klaipėdos krašto ir Mažosios Lietuvos praeitį.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 6) veikianti paroda unikali ir tuo, kad fotografuota XIX amžiaus pabaigoje bei XX amžiaus pradžioje, o mediniai krašto kaimų pastatai, užfiksuoti nuotraukose, statyti dar prieš šimtą metų. Neabejotina, jog nė vienas jų iki mūsų dienų neišliko.
Parodos lankytojai vargiai beatpažins Dituvos, Derceklių, Žiaukų, Kalotės, Stankiškių, Skirvytės kaimų vaizdus. Nuotraukose nedaug gyvybės ženklų – tik vienas kitas basakojis vaikas, žvejys prie tinklų, verpianti lietuvininkė.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys teigė, jog nuotraukose užfiksuota neįkainojamos vertės šio krašto kultūros istorijos medžiaga. Atidžiau įsižiūrėję pamatysime dar neapželdintas Kuršių nerijos kopas, Preilos kapinaičių unikaliuosius krikštus, vos kelias sodybas tada sudariusią pačią Preilą.
Dar įdomiau pamatyti prieš šešiasdešimt metų klestėjusių miestelių vaizdus. Atsidūrę dabartinėje Kaliningrado srityje jie pakito neatpažįstamai. Parodoje dėmesį patraukia gražūs namai, dengti nendrių stogais, puošniomis vėjalentėmis, ornamentuotais prieangiais. Netikėtu vaizdu atsiveria žiemą fotografuotas Įsės (dabar Pričialy arba of. Prišialai) bažnytkaimis – ant ledu padengto Kuršių marių kranto vaikai žaidžia ledo ritulį. Kitoje nuotraukoje stambiu planu – po langu sustoję penki vaikai. Viena mergaitė rankose laiko riebų katiną, o kita – popierinį pakelį, galbūt su fotografo vaišintais saldainiais, kuriais priviliojo vaikus papozuoti.
Beveik po kiekvienu sakralinio meno vaizdu galima įrašyti – sugriauta, sudeginta, susprogdinta, sunaikinta.
Fotografijų kolekcijos parodą parengė Lietuvos dailės muziejus kartu su Lenkijos mokslų akademijos Meno institutu. Kitąmet planuojama šią parodą eksponuoti Nidoje, Juodkrantėje, Šilutėje. Dar po metų ją galės apžiūrėti ir Žemaitijos, Aukštaitijos bei Dzūkijos žmonės. Tikimasi, kad po kelerių metų skaitmeninę parodos versiją dovanų gaus Mažosios Lietuvos istorijos muziejus. Besidomintieji krašto istorija galės įsigyti parodos katalogą.
Daiva Janauskaitė