Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos kieme atkastas statinys kursto aistras. Nesutariama, ar atrastą tunelį galima priskirti kultūros paveldui, ar jis bevertis.
Bibliotekos vadovai statinį vadina elementariu, jokios išliekamosios vertės neturinčiu urvu, kurį būtina kuo greičiau nugriauti, mat jis stabdo baigiamuosius naujosios bibliotekos statybos darbus.
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Naglis Puteikis tikina, kad jau yra įrodyta, jog tai yra unikali, analogų uostamiestyje neturinti 1944 metų slėptuvė.
Dabar statinio likimas priklaus nuo Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimo, kuri posėdžiaus birželio 20 dieną.
Beje, N. Puteikis žada atsisakyti savo pareigų ir prisirakinti prie bibliotekos kieme esančio statinio, jei taryba leis nugriauti karinį paveldą.
Praėjusią savaitę bibliotekos kiemelyje vyko Klaipėdos miestiečių iniciatyvinės grupės surengta akcija „Ar bibliotekai nereikia mūzų slėptuvės?”
Bibliotekos direktoriaus pavaduotojas Juozas Šikšnelis akcijos dalyvius išvadino populistais, norinčiais patekti į valdžią.
Pasak bibliotekos direktoriaus Stanislovo Songino, pagal projektą, vidiniame kiemelyje numatyta įrengti patrauklią vietą įvairiems kultūriniams renginiams, o tunelis tam esą trukdo.
Tačiau N. Puteikis įsitikinęs, kad gabus architektas lengvai išspręstų šią problemą ir esą paveldas gali būti kuo puikiausiai įkomponuotas į bendrą kiemo erdvę.
S. Songino teigimu, ruošiant ir derinant bibliotekos statybos projektą, atliekant priešprojektinius, istorinius teritorijos tyrinėjimus, tunelio formos statinys buvo traktuojamas kaip menkavertis, neatitinkantis saugomų objektų parametrų ir lėšos jam išsaugoti nebuvo numatytos.
„Valstybė padovanojo Klaipėdai 30 milijonų, kad įsirengtume puikų bibliotekos kompleksą. Dabar dėl kažkokio urvo, viskas griūva. Darbai užstrigo, turėsime mokėti baudas statybininkams”, – siuto bibliotekos direktorius.
N. Puteikis pripažino, kad iš pradžių išties buvo manoma, kad tai maždaug 1960 metų sovietinės statybos menkavertis objektas, tačiau jį atkasus buvo aptikta, kad tinkas ir ventiliacijos angos yra vokiškos, tuomet ir paaiškėjo, kad tai maždaug 1944 metų slėptuvė, kurioje karo metu slėpdavosi žmonės.
Istoriko D. Elerto žiniomis, Klaipėdoje yra dar du panašūs statiniai, tačiau kur kas prasčiau išsilaikę. Todėl, pasak jo, nugriauti šią slėptuvę būtų nusikaltimas.
Beje, formaliai, slėptuvė galėtų būti nugriauta, nes dar birželio 2 dieną baigėsi 15 dienų terminas, kol Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba turėjo apsispręsti, ar verta jį išsaugoti, ar ne. Tačiau S. Songinas vakar patikino „Vakarų ekspresą” nenorintis jokių konfliktų, tad nesiruošiantis imtis jokių veiksmų tol, kol taryba netars galutinio žodžio.