Visame pasaulyje populiarus nardymas vandenų gelmėse jau užkrėtė ir lietuvius. Vis dažniau į kelionės planus egzotiškose šalyse įtraukiama ir ši pramoga. Tačiau rekomenduojama neskubėti nardyti mokytis svetur, juolab kad tai dabar įmanoma ir Lietuvoje.
Nuo ko pradėti?
Išsirinkite patikusį nardymo klubą, išsiaiškinkite mokymo sąlygas ir sertifikato gavimo reikalavimus.
Norint gauti, tarkime, „PADI Open Water Diver” sertifikatą, daugeliui žmonių pakanka 5-6 užsiėmimų. Tai priklauso nuo to, ar greitai perprantami būtiniausi nardymo elementai.
Vienas panėrimas kainuoja maždaug 100 litų, įskaičiuojant įrangos nuomą bei gido, lydinčio nardytoją ir parodančio maršrutą, darbą. Jeigu žmogui patiko, jis gali lankyti kursus, kurie kainuoja maždaug 950 litų. Nardymo įrangos komplektas kainuoja 4000 litų. Bet kuriame PADI (Professional Association Diving Instructors) nardymo centre galima ją ir išsinuomoti už 60 litų.
Kiek trunka kursai?
Lietuvoje nardyti siūloma ežeruose ir Baltijos jūroje.
Pirmasis žingsnis į paslaptingą vandenų pasaulį – „Open Water Diver” kursai. Juos baigę žmonės gali nardyti iki 18 metrų gylyje beveik visuose pasaulio vandenyse. Toliau galima tęsti kursus, kurie suteikia galimybę nardyti dar giliau.
Pirmą kursą sudaro 5 teorijos skyriai, trunkantys 3 valandas. Suaugusiesiems šis kursas trunka 3 dienas, per kurias nuo ryto iki vakaro mokomasi teorijos, demonstruojama vaizdo medžiaga bei atliekamos praktinės užduotys po vandeniu.
Kokį hidrokostiumą pasirinkti?
Visų pirma, būtina nuspręsti, kur, kada ir ar dažnai ruošiatės nardyti. Nuo to priklausys kostiumo modelio pasirinkimas, jo storis, spalva.
Šiltam, 20-22 ir daugiau laipsnių, Juodosios ir Viduržemio jūros vandeniui tiks 3 mm storio kostiumas. Tačiau jeigu vanduo atšąla 1-2 laipsniais, o jūs neriate 10-15 metrų giliau, tada jau reikia 5 mm kostiumo. 5 mm kostiumą galima sėkmingai naudoti ežeruose ir upėse, kol vandens telkinys neatšals iki 12-13 laipsnių, o paskui teks apsivilkti 7 mm kostiumą.
Kai kurie šaltį mėgstantys žmonės plaukioja su 7 mm storio kostiumu ir žiemą (su liemenėmis bei pošalmiais), tačiau rekomenduojama naudoti 9-11 mm storio kostiumus, jei vandens temperatūra žemesnė nei 7-6 laipsniai, ypač jei tenka nerti giliau nei 9-10 metrų.
Kostiumas privalo būti tinkamo dydžio: jeigu jis bus per didelis – sušalsite, jeigu per mažas – negalėsite normaliai kvėpuoti ir greit pavargsite, be to, greičiau suplėšysite. Dydžiai paprastai atitinka dėvimų drabužių dydžius – 46, 50, 56 ir t.t. Tačiau kai kurios firmos pažymi dydžius skaičiais: 1 (XS), 2 (S), 3 (M), 4 (ML), 5 (L), 6 (XL), 7 (XXL).
Kokie plaukmenys geriausi?
Paprasčiausia, kai plaukmuo tvirtinamas prie kojos – tai uždaras kaliošas ar batas su atviru kulnu ir dirželiu užpakalyje. Modeliai su kulno dirželiu, žinoma, turi didesnį reguliavimo diapazoną, bet ne taip patogiai ir tvirtai priglunda prie kojos. Be to, dirželių galai dažnai kabinasi vienas už kito ir už augmenijos, virvių, lynų, tinklų, tai padidina riziką, sumažina patogumą.
Plaukmenys su kaliošu patogesni, tačiau juos būtina parinkti pagal dydį ir priklausomai nuo vandens temperatūros.
Kitas kriterijus – ilgis. Trumpi plaukmenys būna 55-65 cm ilgio, ir paprastai jie naudojami plaukiojant su vamzdeliu bei kauke, skirti žiūrėti į žuveles ir dugną. Ilgi (85-95 cm ilgio, o kartais ir šiek tiek ilgesni) naudojami povandeninei medžioklei, juos dažniausiai renkasi dauguma rimtų medžiotojų.
Kiečiausi plaukmenys taikomi ekstremaliam, giliam nardymui. Čia dažnai taikomos karboninės arba stiklo plastikos plokštės. Jos yra efektyviausios, kai plaukiojama po vandeniu daug ir giliai.
Vidutinio minkštumo plaukmenys tinka medžioklei vidutiniame gylyje, be greito žuvų vaikymosi, upėse. Minkštus plaukmenis gerai naudoti ežeruose bei ten, kur vandens vaiskumas labai mažas.
Renkamės kaukę
Pirmiausia, kaukė turi patikti, o tik po to tikti. Neužverždami dirželio pridėkite kaukę prie veido ir lengvai įtraukite nosimi orą. Jeigu ji prilips prie veido ir neleis įkvėpti, vadinasi, kaukė „jūsų”. Jeigu ji „dusina”, neskubėkite atidėti į šalį. Po kauke galėjo patekti plaukų. Pažiūrėkite į veidrodį, jeigu taip ir atsitiko, pašalinkite juos ir pabandykite dar kartą. Jums taip pat gali trukdyti ūsai ar barzdelė.
Išbandykite kiek galima daugiau variantų ir išsirinkite tinkamiausią. Tai padarę, privalėsite kaukę paruošti, kitaip rasos stiklai. Tereikia ją gerai išplauti su skalbimo milteliais, iš išorės ir iš vidaus. Prieš kiekvieną naudojimąsi – spjauti į kaukės vidų ant stiklo, gerai ištrinti pirštu, ir, šiek tiek praskalavus, užsidėti.
Vamzdelio naudojimo niuansai
Kartais galime sau leisti ko nors nematyti, tačiau kvėpuoti turime nuolat. Įprasta padėtis vandenyje – ant paviršiaus, gulint veidu į apačią. Tokioje padėtyje reikalingas vamzdelis. Jis leidžia ramiai, neskubant pasiruošti panerti.
Kvėpuoti per vamzdelį gilumoje neįmanoma. Net panėrus į 20-30 cm gylį, jau darosi sunku kvėpuoti: vandens hidrostatinis slėgis yra didesnis, nei raumenų, kurių pagalba kvėpuojame, jėga.
Po kiekvieno iškvėpimo vamzdelyje lieka oro su padidėjusia angliarūgštės koncentracija. Ilgesnis vamzdelis mažiau užliejamas vandeniu ir purslais. Tačiau kuo didesnis oro tūris lieka vamzdelyje kvėpavimo metu, tuo daugiau vandens būtina išpūsti iš jo po pakilimo į paviršių. Geriausi vamzdelio matmenys: ilgis – 35-40 cm, vidinis diametras – 20-25 mm.