Pačiame statybų sezono įkarštyje kalbiname teritorijų planavimo ir statybos specialistą, UAB „SPS Projects” įkūrėją bei generalinį direktorių Dalių Viršilą.
– Su kokiomis rimčiausiomis problemomis susiduria šiuolaikinis statybų verslas?
– Išskirčiau keletą pagrindinių veiksnių, bloginančių tiek statybos kompanijos, tiek ir statytojo, t.y. užsakovo, padėtį statybos procesų metu: visų pirma tai visiems žinoma socioglobalinė Lietuvos, o ypač Klaipėdos apskrities bei rajono problema – darbo jėgos nutekėjimas į kitas šalis, masinė emigracija, o kartais net ir komandiruočių pavidalo darbas užsienyje.
Tokia padėtis sąlygoja kvalifikuotų darbininkų stygių, aukštas statybos remonto arba darbų kainas, beveik per pusę, sulėtėjusius statybų tempus palyginti su praėjusiais ir užpraėjusiais metais, taip pat tai daro neigiamą įtaką galutiniam vartotojui.
Antras faktorius, kuris turi tiesioginį ryšį su pirmuoju, yra atliekamų darbų bei naudojamų statybinių medžiagų kokybė.
Pastaruoju metu penkių šešių žmonių brigadoje dirba dažniausiai du kvalifikuoti darbininkai. Su tokia padėtimi jau pradeda susitaikyti ir pačios stambiausios kompanijos.
Paanalizavus keletą šiuo metu statomų daugiabučių bei kotedžų, švelniai tariant, plaukai nuo galvos pradeda slinkti, kai pamatai atliktų darbų kokybę, techninius sprendimus, naudojamas medžiagas.
Susidaro toks įspūdis, kad statyboje dirba muzikantai ar teatro studijas bebaigiantys studentai, o jiems vadovauja veterinarai ar mitologiniai personažai.
Čia atkreiptinas dėmesys ir į statybą kontroliuojančių asmenų bei valstybės deleguotų institucijų veiksmų nebuvimą, vangumą bei kartais, kai kuriais konkrečiais atvejais, ir nekompetentingą statybos kontrolierių darbą.
– Tai – skandalinga padėtis. O kokių šviesių dalykų yra šiandienos statyboje?
– Be abejonių, yra nemažai kompanijų, kurios, stengdamosi pritraukti ir išlaikyti klientus, išlaikyti savo siūlomų būstų vertę, į šias aktualijas žvelgia rimtai ir patys siekia užkirsti kelią nekokybiškiems darbams bei prastai gaminių kokybei. Nekilnojamojo turto vystymo kompanijos, kurios ketina dar ilgai dirbti ir sėkmingai funkcionuoti, visada samdo techninės priežiūros vadovus, projekto vykdymo priežiūros specialistus, konsultantus, ekspertus ir tyrėjus.
Man pačiam dirbant Klaipėdoje, vienoje sėkmingai gyvuojančioje nekilnojamojo turto vystymo kompanijoje, vadovaujant vieno didžiulio specializuoto prekybos centro statybos įgyvendinimo projektui teko samdytis ekspertus iš VGTU, gauti jų įvertinimus dar statybos eigoje, kad galėtume reikiamu laiku reaguoti į problemą, užbėgdami jai už akių.
Tokią ir panašią kitokią patikrą vykdant statyboje galima tikėtis žymiai efektyvesnio lėšų panaudojimo, trumpesnės statybų trukmės bei kokybiškesnio produkto, jei šiuo atveju statinį pavadinsime produktu.
Ir žmogus, kuris finansuoja statybą, yra saugesnis, nes didelė tikimybė, kad statybos kaštai neišaugs per garantinio aptarnavimo periodą, o tai reiškia, kad biudžetas nebus viršytas.
– Nekilnojamojo turto rinkoje yra didelis pasiūlos ir paklausos disbalansas, ypač daugiabučių namų statyboje. Ar yra vartotojui iš ko pasirinkti?
– Vartotojas, rezervavęs butą arba tapęs šio namo statybos kompanionu, savaime įgyja labai daug teisių kaip statybos savininkas bei kaip paslaugos ar produkto užsakovas, todėl, mano nuomone, visi pliusai yra vartotojo pusėje, tik reikia, kad tas vartotojas visų pirma žinotų savo teises bei jas tinkamai sugebėtų apginti.
Kaip pavyzdį galiu pakomentuoti tokią menamą situaciją: žmogus rezervuoja butą, kuris dar yra tik pradedamas statyti. Tokiu būdu jis preliminarioje sutartyje jau įgyja teisę stebėti ir kontroliuoti šią statybą, samdyti reikiamus specialistus, ekspertus, techninės priežiūros vadovus ir kitokius konsultantus bei specialistus.
Vartotojo teises gina įvairios institucijos, kurios gali duoti įvertinimą, pakonsultuoti, į juos galima kreiptis su skundais.
– Ar įmanoma statant išvengti keblumų, negadinti sau nuotaikos, be reikalo neeikvoti energijos?
– Drįstu teigti, kad tai yra realu ir visiškai įmanoma, pasitelkiant reikiamus specialistus ir įsitraukiant į statybos procesą nuo pradžios. Šiuo metu paplitusi paslauga yra „projektų valdymas”.
Mano žodžiais tariant, tai reikštų, kad, pavyzdžiui, namo ar kito statinio statytojas savininkas samdo tokia veikla užsiimančią kompaniją, kuri valdo statybos dalyvius pradedant projektuotojais ir baigiant baldų surinkėjais.
Taip pat tokia kompanija dažniausiai įsipareigoja neuždelsti terminų bei neviršyti biudžeto. Taip pat tokioje kompanijoje būna ir techninės priežiūros specialistų, kurie itin aktyviai įsitraukia į statybos procesus ir juos kontroliuoja.
– Norėtume išgirsti Jūsų nuomonę apie nekilnojamojo turto kainų burbulą ir jo sprogimo tikimybę.
– Manau, jog šiuo metu Klaipėdoje bei Vilniuje, o ir Latvijoje, kurioje neseniai tvarkiau verslo plėtros reikalus, yra senų butų kainų sąstingis, nes vis mažiau žmonių renkasi būstą, kurį reikia iš esmės renovuoti, kuris nebeatitinka šiuolaikinių statybos, higienos, gamtos apsaugos ir kitų normų bei komfortiško gyvenimo sąlygų. Kadangi pas mus jau buvo, kai tiek senų, tiek naujų būstų kainos beveik susilygino, žmonės įžvelgė prasmę geriau metus palaukti, bet pirkti naują būstą, todėl, mano nuomone, senosios statybos būstai turėtų įgauti savo tikrąjį finansinį veidą bei atitikti logiškai pagrindžiamas ir visuomenėje gerai suprantamas normas kainos ir kokybės santykio prasme.
O nauji būstai, ir ypač individualūs namai, turi tendenciją brangti, kadangi mieste mažėja žemės, didėja darbo užmokestis, gerėja gyvenimo sąlygos, keičiasi komforto lygis bei samprata apie komfortiškas sąlygas iš esmės, senka tiek žmogiškieji, tiek materialiniai resursai, jie visi pamažu brangsta, brangstant naftai, dujoms, kitiems energijos ištekliams.
Manau, akcijų rinkos nuosmukis paskatins daugiau investuoti pinigų į nekilnojamąjį turtą.
Jei rinką traktuotume kaip sinusoidę, tai manau, kad reikėtų laukti vėl netolimoje ateityje būstų prekybos aktyvėjimo bangos.