Jei tulpių žiedai neįprastos formos, lapai susirietę, o stiebas pajuodęs, tai gėlės serga kekeriniu puviniu
Kekerinis puvinys pasirodo anksti pavasarį, kai tik tulpės sudygsta – ant lapų atsiranda šviesios žalsvai pilkšvos nedidelės dėmelės. Vėliau jos plečiasi, susilieja ir apima vis didesnę lapo dalį. Dažnai pažeidžiamas ne tolygiai visas lapas, o tik vienas jo kraštas.
Toks lapas augdamas deformuojasi, dažniausiai riečiasi. Nuo jo puvinys plinta žemyn stiebu, dažnai ir stiebą pažeisdamas iš vienos pusės. Labiausiai pažeistoje vietoje stiebas suplonėja ir lengvai lūžta. Tokią sergančią tulpę patraukus už lapo, lapas lengvai nusiskina nuo papuvusio stiebo. Plisdamas grybas pažeidžia ir daugiau lapų, ir žiedynstiebį, ir pumpurą, kuris dažniausiai sudžiūsta arba susiformuoja nenormalus žiedas.
Jei oras sausas, puvinys plinta lėčiau, dėmės išdžiūsta, įgauna šviesiai rusvą ir pilkšvą spalvą, ir pažeistų lapų lapalakštis dažnai suplyšta. Jei drėgna ir vėsu, puviniui plisti sąlygos geresnės. Tada pažeistos augalo dalys suminkštėja ir pasidengia pelėsiu. Liga plinta greitai. Pūna jos stipriai pažeistų tulpių ne tik antžeminė dalis, bet ir svogūnas, kuris gali supūti dirvoje. Ant svogūno lukštų atsiranda grybo vaisiakūniai – juodi 1-2 mm dariniai, kuriais irgi plinta grybas. Beje, tie grybo vaisiakūniai išsilaiko dirvoje net iki 4 metų.
Drėgnas ir vėsus oras, azoto perteklius tulpių atsparumą ligai mažina, o kalis ir magnis – didina. Tad tulpes reikėtų auginti atvirose, saulėtose vietose. Dirva turėtų būti nelabai lengva, gerai sulaikanti vandenį, bet ir ne užmirkusi. Sodinti reikia ne tankiai. Nuo pat pavasario pradžios būtina nuolat naikinti ligotas, nenormaliai dygstančias ir augančias tulpes. Reikia laikytis sėjomainos. Į tą pačią vietą tulpes galima sodinti po 5-6 metų (dėl šio ir kitų grybų ilgai išsilaikančių vaisiakūnių). Beje, tulpes kamuojantis grybas nepavojingas kitų rūšių augalams.
Verta atsiminti, kad tulpės geriausiai įsišaknija esant 6-100 C temperatūrai. Per vėlai pasodinus, kai stipriai atšąla ir tulpės nespėja įsišaknyti, sumažėja atsparumas puviniui. Sodinant į vagutes ar duobutes, naudinga įpilti pelenų – tai ir trąša, ir dezinfekcijos priemonė. Pavasarį, tik pasirodžius daigams, tulpes reikėtų nupurkšti Bordo skiediniu (1 proc.). Jei pavasario orai palankūs plisti puviniui – nupurkšti dar kartą, kai pasirodo pumpurai ir paskutinį kartą – po žydėjimo. Antrą ir trečią kartą galima purkšti ne tik Bordo, bet ir kitais fungicidais, veikiančiais prieš puvinius.
Nukasant tulpes, reikia stengtis nesužaloti jų svogūnėlių, iškasus gerai apdžiovinti. Prieš sandėliuojant ir sodinant, būtina atidžiai apžiūrėti svogūnėlius ir išmesti nesveikus.