Pradėtos Vilniaus oro uosto naujojo keleivių terminalo statybos
Vakar vidurdienį savo skrydžio Vilniaus oro uoste (TVOU) laukiantys keleiviai turėjo galimybę stebėti oficialią būsimojo keleivių terminalo statybos pradžios ceremoniją. Į modernizuojamų šalies oro vartų pamatus buvo įbetonuota kapsulė su laišku ateities kartoms, kurį pasirašė oro uosto generalinis direktorius Mindaugas Ivanauskas, terminalą statančios „YIT Kausta” generalinis direktorius Antanas Butkus ir jį projektavęs architektas Leonardas Vaitys.
Skrydžiai populiarėja
Sena tiesa, jog Lietuvai verkiant reikia kur kas didesnio pralaidumo oro uosto, bado akis kai kiekvieną dieną populiariausiais maršrutais iš Vilniaus į Vakarų Europos didmiesčius susiruošę keleiviai paverčia TVOU išvykimo salę perpildytu aviliu. Tuo metu čia būna keblu ne tik su didesniu lagaminu brautis prie reikiamų išvykimo vartų, bet ir paprasčiausiai į plaučius įtraukti gaivesnio oro. Per pastaruosius penkerius metus TVOU paslaugomis pasinaudojusiųjų skaičius šoktelėjo daugiau nei keturis kartus ir jau pernai pasiekė 1,281 mln. Aviatoriai prognozuoja, kad šiemet skraidančiųjų būrys ūgtelės iki maždaug 1,5 mln.
M.Ivanauskas vakar vylėsi, jog, 2007-ųjų rugsėjį pasibaigus didžiajai rekonstrukcijai ir esamas TVOU valdas praplėtus 14 tūkst. kv. metrų (t.y. beveik dvigubai), Vilniaus oro uostas galės aptarnauti 3 mln. keleivių per metus.
„Akivaizdu, kad naujojo keleivių terminalo sostinei reikia ne tik dėl Šengeno sutarties oro erdvės reikalavimų, bet ir dėl žymiai išaugusio keleivių srauto, ypač pagausėjusio po įstojimo į Europos Sąjungą”, – sakė M.Ivanauskas.
Oro uosto vadovas akcentavo, jog laiku pastatytas terminalas leis be trukdžių Lietuvai kitų metų lapkritį prisijungti prie Šengeno oro erdvės.
„Tai sudarys žymiai patogesnes galimybes mūsų šalies piliečiams keliauti po tas Europos šalis, kurios jau prisijungusios prie minėtos sutarties. Be to, sparčiai augantis keleivių srautas Vilniaus oro uoste bus aptarnaujamas žymiai kokybiškiau ir komfortabiliau”, – dėstė M.Ivanauskas.
Tąsa logiška
Naująjį oro uosto terminalą projektavusios bendrovės „Forma” vadovas architektas L.Vaitys, kalbėdamas apie pastarąjį kūrinį, teigė, jog TVOU plėtrą buvo numatęs dar prieš 20 metų, kai buvo rengiamasi pirmajai tuometinio aerouosto pastato rekonstrukcijai.
„Mūsų lūkesčiai ir prognozės išsipildė, todėl dabartinė terminalo rekonstrukcija yra logiška ir natūrali. Deja, reikia pripažinti, jog tolesnė ir dar didesnė TVOU plėtra yra labai komplikuota. Didinant Vilniaus oro uosto pralaidumą tektų pertvarkyti kilimo-tūpimo takus ir spręsti kai kurias kitas rimtas problemas. Visgi tikiuosi, kad įgyvendinus dabartinį plėtros projektą Vilniaus oro uostas sėkmingai galės tenkinti šalies poreikius iki maždaug 2030-ųjų”, – sakė L.Vaitys.
Dabartinis TVOU keleivių terminalas susideda iš dviejų dalių: senosios (pastatytas 1954-aisiais) ir naujosios, baigtos statyti 1993-iaisiais. Senojoje dalyje įsikūrusios dvi keleivių atvykimo salės, pora kavinių, suremontuotas restoranas, automobilių nuomos bei krovinių oru pervežimo įmonės.
Rekonstrukcijos projekte numatyta prie senojo oro uosto administracinio pastato iš rytų pusės pristatyti naują trijų aukštų keleivių terminalą. Pirmasis aukštas bus skirtas bagažo aptarnavimo, techninėms, Valstybinės sienos apsaugos tarnybos bei muitinės tarnybos pagalbinėms – administracinėms patalpoms bei tranzito salei. Antrasis – išvykstančiųjų keleivių registravimo, kontrolės, laukimo ir aptarnavimo patalpoms. Trečias aukštas – atvykstančiųjų keleivių bei išvykstančių keleivių verslo klasės salei, ypač svarbių asmenų (VIP) salei bei pagalbinėms patalpoms.
Terminale taip pat ketinama pastatyti keturias papildomas keleivių įlaipinimo „rankoves”, įrengti kavines ir parduotuves. Pastatas susisieks su esamu terminalu ir sudarys vientisą tūrį, kuris leis lanksčiau naudoti jo plotus ir čia veiksiančių tarnybų pajėgumus.
Klausiamas, kuo ypatingas ir sudėtingas antrasis rekonstrukcijos projektas, L.Vaitys teigė, jog, siekiant padidinti TVOU funkcionalumą, buvo sukurta lanksti keleivių srautų valdymo sistema, leidžianti operatyviai reaguoti į svečių iš ES ir trečiųjų šalių bangas.
„Tam tikra pertvarų sistema leis per pusvalandį pasirengti priimti didelius keleivių srautus, skrendančius ES išorės maršrutais. Teko atsižvelgti į griežtėjančius aviacijos saugos reikalavimus, susijusius su terorizmo grėsmėmis bei panašiomis rizikomis. Be to, skirtingai nei anksčiau, dabar kur kas didesnis dėmesys kreipiamas į judėjimo negalią turinčių žmonių poreikius”, – vardijo L.Vaitys.
Architektas prisipažino, jog, nepaisant tiksliai suformuluotų užsakovų reikalavimų, rengiant TVOU keleivių terminalo rekonstrukcijos projektą jiems teko rimtai įsigilinti į daugelį gana specifinių aviacijos verslo ypatybių.
Statybininkai problemų nebijo
Bendra naujo keleivių terminalo statybos darbų vertė (be PVM) – 96,732 mln. litų. Dar 20 mln. litų skiria ES keleivių patikros ir pasienio apsaugos įrangai ir technologijoms, kurios kitąmet bus sumontuotos naujame terminale. Čia didžiąją erdvės dalį užims keleivių išvykimo salė su stikline siena į rytų pusę. Jos galerijose turėtų įsikurti aviakompanijų bei turizmo bendrovių atstovybės. Pastačius trečiąją keleivių terminalo dalį, visas keleivių terminalas bus sujungtas į vieningą visumą, išsaugant esamą architektūrinę įvairovę.
Senoji terminalo dalis ateityje bus uždengta stiklo danga. Beje, ji laikoma architektūros paveldu, nes vadinamojo „brandaus stalinizmo” epochos architektūros ir dizaino elementų beveik niekur kitur neišlikę.
Projekto rangovų – bendrovės „YIT Kausta” generalinis direktorius A.Butkus, kalbėdamas apie pradedamo realizuoti projekto ypatumus, pasidžiaugė, kad oro uosto šeimininkai ne tik labai tiksliai suformulavo savo pageidavimus, bet ir padarė kai kurių išimčių griežtuose saugumo reikalavimuose, kurie būdingi visoms su aviacija susijusioms veikloms.