Būti neatlygintinu kraujo donoru yra naudinga

Ketvirtadienį, birželio 15 dieną, uostamiesčio Atgimimo aikštėje įsikurs Nacionalinio Kraujo centro darbuotojai bei Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos savanoriai. Jie kvies visus neatlygintinai duoti kraujo.

Akcija „Vasara su neatlygintina kraujo donoryste!”, kuri tęsis tris mėnesius, siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į donorystės svarbą, pritraukti kuo daugiau norinčių ir galinčių tapti neatlygintinais kraujo donorais.

Kodėl neatlygintina kraujo donorystė svarbi ir naudinga, paklausėme Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialo direktoriaus Broniaus Pliuškio.

Vasarą – donorų stygius

Žinia, kraujas ir jo komponentai – viena svarbiausių gyvybes gelbstinčių priemonių komplikuoto gimdymo, traumos, sunkios ligos atveju. Nė vienas nesame garantuoti, kad svetimo kraujo neprireiks mums patiems ar mūsų artimiesiems.

Deja, kraujo vis pritrūksta. Ypač vasarą, kai jaunimas, kuris ir sudaro didžiąja donorų dalį, išvyksta atostogauti.

Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filiale, direktoriaus duomenimis, per metus kraujo duodama apie 13,5 tūkst. kartų. Jo kartotekoje – apie 5,5 tūkst. donorų, davusių kraujo ne mažiau nei du kartus. Tai nėra daug. Kad kraujo užtektų, jo bent kartą per metus turi duoti apie 3 proc. visų vietovės, kurią aptarnauja kraujo donorystės įstaiga, gyventojų.

Klaipėdos filialas aptarnauja ne tik uostamiesčio, bet ir Tauragės bei Telšių apskritis (700 tūkst. gyventojų). 3 proc. sudarytų 21 tūkst. žmonių.

Klaipėda galėtų pasigirti nebent tuo, kad beveik 25 proc. donorų pastaraisiais mėnesiais kraujo davė nemokamai. Respublikos vidurkis – 15 proc.

Donorystę propaguoja

Šį neatlygintinų donorų skaičiaus didėjimą B. Pliuškys sietų su prieš trejus metus patvirtinta Neatlygintinos donorystės programa. „Planuojame, kad šiais metais sutaupysime per milijoną litų lėšų. Mat donorams nesumokėti pinigai į biudžetą negrįžta, bet panaudojami neatlygintinai donorystei propaguoti ir skatinti. Iš šių pinigų kuriamos reklamos, plakatai, perkamos skatinamosios dovanos donorams”, – pasakojo direktorius.

Tapti neatlyginamais donorais žmones skatina ir gerėjančios gyvenimo sąlygos. Daugeliui gauti 40 litų už duotą kraują nebėra aktualu. Beje, neatlyginamai kraujo duoda ir vis daugiau jaunimo.

„Kartą, kai per radiją paskelbėme, jog labai trūksta tam tikrų grupių kraujo, atvyko jaunuolių pora, kuri raginimą išgirdo automobiliu važiuodama į Vilnių. Jie nepatingėjo grįžti atgal net 30 kilometrų”, – džiaugėsi B. Pliuškys.

Gana aktyviai į neatlygintiną kraujo donorystę įsitraukia universiteto, kolegijų studentai. Susidarius bent 7-10 pasiryžusių duoti kraujo žmonių grupelei, medikų brigada atvyksta į jų darbovietę ar mokslo įstaigą.

Ištiria dėl infekcijų

Būti donoru, pasak filialo direktoriaus, naudinga jau vien dėl to, kad kraujas nemokamai ištiriamas dėl sifilio, AIDS, virusinių hepatitų B ir C. O šie tyrimai yra brangūs.

„Virusinio hepatito B ir C infekcijos labai pavojingos. Jomis Europoje yra užsikrėtę apie 5-7 proc. visų gyventojų. Tačiau dauguma jų to net nežino, nes atrodo sveiki, neturi žalingų įpročių. Kai sužino – kepenys jau būna pažeistos cirozės. O sužinojęs, kad yra užsikrėtęs, žmogus gali laiku pradėti gydytis ir liūdnos baigties ar kepenų persodinimo išvengti”, – sakė B. Pliuškys.

Be to, kraujo centruose donorų kraujui yra atliekamas nukleininių rūgščių amplifikacijos testas, leidžiantis daugiau nei dvigubai sutrumpinti periodą, kai žmogus jau užsikrėtęs ŽIV, sifiliu ar hepatitu, tačiau jokiais įprastais laboratoriniais tyrimais to dar neįmanoma nustatyti.

„Šis testas nustato paties viruso baltymą, dėl to sutrumpėja pavojingas periodas, kai virusas tyrimais dar nenustatomas, ir tikimybė, kad bus pagamintas kraujo komponentas iš užkrėsto kraujo, sumažėja iki minimumo”, – paaiškino B. Pliuškys.

Užsidirba valstybinę pensiją

Tapti neatlygintais donoras naudinga ir tuo, jog 40 kartų davus kraujo galima „užsidirbti” valstybinę pensiją.

Jei keturis kartus per metus duosi kraujo (beje, jo galima duoti kas du mėnesius), garbės donoro vardą, kuris leidžia prašyti šios pensijos, pelnysi per 10 metų, – paskaičiavo B. Pliuškys. Tuo susigundo vyresni žmonės, bet nevilioja jaunimo, kuriam atrodo, jog pensijinis amžius pernelyg toli, kad dėl to reikėtų kvaršinti galvą.

Donoru gali tapti kiekvienas sveikas 18-60 metų žmogus, sveriantis ne mažiau kaip 50 kg.

KC gydytoja terapeutė Vanda Leščiauskaitė sakė, jog sveikam žmogui kraujo davimas nekenkia, nes organizmas jį per kelias dienas atgamina. Dėl to pirmosiomis dienomis gali kiek padidėti apetitas, apimti mieguistumas. Svarbu, kad žmogus nepervargtų, gyventų normalų gyvenimą, laikytųsi mitybos bei miego režimo.

Kokios grupės kraujo dažniausiai trūksta? Trūksta visokio, patikino gydytoja. Tačiau pastebėtas keistokas dalykas – „viskas eina tam tikromis bangomis”. Mat jei trūksta 1 (0) grupės kraujo – tai būtent jo trūksta visoms ligoninėms, o tos grupės donorai neateina. Jei trūksta 3 (B) grupės kraujo – tai būtent jo prašo visos gydymo įstaigos. Ir taip toliau. Kuo ne mistika?

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.