Šį pirmadienį sukanka 80 metų, kai pasigirdo Lietuvos radijo šaukiniai: „Alio alio. Kalba Kaunas. Lietuva”. Pateikiame istorinius faktus, kaip kūrėsi pirmoji lietuviška radijo stotis.
Šiandien sunku suvokti, jog XX amžiaus pirmuosius du dešimtmečius eteryje viešpatavo mirtina tyla – dar nebuvo jokių, net tolimiausių, radijo gyvybės ženklų. Kai radijas atsirado Lietuvoje, šalis palengva kėlėsi iš Pirmojo pasaulinio karo griuvėsių.
Radijo programų transliacijų pradžia
1920 m. lapkričio 2 d. Pitsburgo radijo stotis (JAV) pradėjo transliuoti reguliarią radijo programą. Pasaulis buvo sužavėtas radijo technikos stebuklais. 1920 m. gruodžio 22 d. Vusterhauzeno (Vokietija) radijo stotis perdavė radijo bangomis pirmąją radijo laidą – muzikos koncertą. 1921 m. Paryžiaus Eifelio radijo stotis (Tour Eiffel, Prancūzija) pradėjo reguliariai teikti žodinę ir muzikinę radijo programą. 1922 m. Didžiojoje Britanijoje reguliariąsias radijo programas transliavo Londonas, Birminhemo ir Mančesterio radijo stotys.
Latvijos radiofonas reguliarias radijo laidas pradėjo transliuoti 1925 m. lapkričio 1 d., Estijos radiofonas – 1926 m. gruodžio 18 d.
Pirmoji radijo telegrafinė stotis
Lietuvos ryšininkai-inžinieriai, radiotechnikos ir karo inžinerijos specialistai atidžiai studijavo radijo ryšių sistemų modernėjimą ir gvildeno jų pritaikymą savo valstybės reikalams – civilinio ir karinio ryšio tikslais.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) 1919 m. liepos 9 d. iš besitraukiančių vokiečių Kaune, Vytauto kalne senajame forte, už 108 653 rentmarkes nupirko gerokai naudotą mažą kibirkštinę 1,5 kW galingumo radijo telegrafinę stotelę.
Toji 1919 m. liepos 9-oji – Lietuvos radijo ryšių veiklos pradžios diena. Tada pirmąkart į eterį nuskriejo lietuviški radijo ryšių šaukiniai KNS – Kauno naujoji stotis.
Ši mažo galingumo radijo stotis pravėrė Lietuvai duris į kaimynines valstybes. Ryšiai buvo palaikomi daugiausia per Rygą. Radijo telegrafinė stotis taip pat susisiekdavo su Vilniumi ir Varšuva, siuntė Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijų, perdavinėjo Kaune įsikūrusių prancūzų ir anglų misijų telegramas.
Pirmoji klausomoji radijo stotis
Valstybės krašto apsaugai rūpėjo geriau pažinti užsienio politinį gyvenimą, žinoti jo visas peripetijas. 1919 m. spalio pabaigoje iš atskirų radijo aparatų bei reikmenų kariškiai sumontavo klausomąją radijo stotelę žinioms iš užsienio klausyti. Ši pirmoji nepriklausomos Lietuvos „ausis” girdėjo, kas vyksta aplinkinėse valstybėse ir net visoje Europoje. Radijo stotis teikdavo reikalingas žinias Krašto apsaugos ministerijai ir užsienio agentūrų pranešimus Lietuvos telegramų agentūrai ELTA.
1919 m. tik šios dvi pirmosios radijo stotys Lietuvai atvėrė kelią į platųjį pasaulį.
Galingesnė radijo stotis
Galingesnės radijo stoties steigimo svarbą 1920 m. rugsėjo 4 d. iškėlė Krašto apsaugos ministerijos vadovai. Tačiau apie radiofoninę stotį žmogaus balso ir muzikos garsams perduoti tąkart nebuvo nė kalbos.
Krašto apsaugos ministerija siūlė steigti Kaune 16 kW galingumo radijo telegrafinę stotį ir buvo net pasiryžusi ją pastatyti per vienerius metus. Planuota jau 1921 m. radijo telefonu susisiekti su visomis pasaulio valstybėmis. Bet Tarpžinybinės komisijos posėdyje paaiškėjo, kad Susisiekimo ministerija naujiems radijo telegrafo ryšiams steigti turi pakankamai finansinių lėšų ir radijo telegrafą gali įrengti platesniu, šalies, mastu – Pašto valdybos skyriuose.
Lietuvos ryšių specialistų komisija į savo sąrašą įtraukė radijo inžinierių Alfonsą Jurskį, kuris parengė radijo stoties siųstuvo ir priėmimo įrenginių pastatymo technines sąlygas su automatiniu perjungimu dirbti telegrafo arba telefono režimu.
Ilgokai buvo ieškoma radijo telegrafinei stočiai vietos, dar ilgiau buvo vilkinami jos technikos pirkimo reikalai.
Sutartis su prancūzais
Susisiekimo ministerijos Pašto valdyba 1923 m. paskelbė konkursą naujai radijo telegrafinei stočiai įsigyti ir ją pastatyti.
Konkursui savo pasiūlymus pateikė keturios užsienio firmos: vokiečių „Telefunken”, prancūzų SFR (Societe Fransaise Radio Electrique), anglų „Marconi” ir vokiečių „Erich Hut”.
Komisija 1923 m. rugpjūčio 16 d. apsvarstė konkurse dalyvavusių firmų pasiūlymus ir pripažino, kad „patogiausias ir pigiausias iš visų” yra prancūzų SFR firmos pasiūlymas.
SFR firma užsiprašė 64 200 JAV dolerių, žadėjo per 3,5 mėnesio pastatyti 10 kW galingumo radijo telegrafinę stotį Kaune, ant Vytauto kalno. Tokiam komisijos sprendimui 1923 m. rugsėjo 18 d. pritarė Ministrų kabinetas. Buvo tikimasi, kad naujoji Kauno radijo telegrafinė stotis 1924 m. pradžioje pradės veikti.
Darbai tęsėsi trejetą metų
Kai prancūzai ėmė statyti Kauno radiotelegrafinę stotį, diplomuotas radijo inžinierius Aleksandras Stankevičius (vaikystėje su tėvais išvykęs į Prancūziją, A. Stankevičius Paryžiaus universitete aukštojoje elektrotechnikos mokykloje įgijo radijo inžinieriaus specialybę ir dirbo prancūzų SFR firmoje) grįžo į Kauną statyti ir įrenginėti radijo stotį.
Kol vyko statybos, Lietuvos visuomenė reikalavo, kad naujoji radijo stotis būtų pritaikyta žodžio ir muzikos garsams transliuoti. Teko tobulinti technikos sąlygas.
1925 m. rudenį Kauno radijo stoties statybos ir montavimo darbai buvo baigti. Prancūzų SFR firma Lietuvos radijo ryšių komisiją pakvietė apžiūrėti radijo stotį. Komisiją sudarę specialistai konstatavo, kad reikiamai neatlikti radiotelefono bandymai su Paryžiumi, ir nutarė, kad radijo stoties komplekso priimti negali.
Radijo stoties viršininkas inž. Kleofas Gaigalis, kėlęs daug reikalavimų prancūzų SFR firmai, susisiekimo ministro įsakymu 1926 m. balandžio 26 d. buvo atleistas iš Kauno radijo stoties viršininko pareigų. Jo vieton paskirtas Aukštųjų karo technikos kursų Radijo kabineto vedėjas inž. kpt. Alfonsas Jurskis.
Naujai paskirtas radijo stoties viršininkas, 1926 m. gegužės mėn. nuvykęs į Paryžių, diplomatiškai sutarė ir pasirašė prancūzų SFR firmai palankų protokolą. Per porą savaičių Kauno radijo stotis buvo parengta radijo informacinėms laidoms transliuoti.
1926 m. birželio 12 d., sekmadienį, 19 val. 1961 metro banga iš Kauno radijo stoties visu galingumu į eterį nuskriejo pirmieji lietuviški šaukiniai visam pasauliui: „Alio alio. Kalba Kaunas. Lietuva”.
Nuo tos dienos pradėta reguliariai transliuoti informacinę, vėliau ir muzikinę Lietuvos nacionalinio radijo programą.