Lenktynės su mirtimi plieno magistralėse

Šiemet vien Lietuvos geležinkelių pervažose jau žuvo du kartus daugiau žmonių, nei per visus 2005-uosius metus

Anot bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Eismo saugumo tarnybos pavaduotojo Valerijono Kupšio, pagrindinė nelaimių geležinkeliuose priežastis – neatsargus pėsčiųjų ir vairuotojų elgesys, savižudžiai, ekstremalių pojūčių mėgėjai. Tai patvirtina atlikti tyrimai.

Sunkias psichologines traumas dėl to patiria ir traukinių lokomotyvų mašinistai, nenoromis tapę šiurpių įvykių liudytojais.

Rizikuoja savo ir kitų gyvybe

Dabar nesergimose pervažose, kuriose veikia automatinė signalizacija ir įrengtos vaizdo kameros, automobilių vairuotojai tapo drausmingesni – tai fiksuoja nufilmuoti vaizdai. „Matyt, vairuotojai apie jas žino ir nedrįsta rizikuoti. Juk jau įrengta kelios dešimtys vaizdo stebėjimo kamerų pagrindinėse geležinkelio pervažose. Be to, mes kartu su policijos pareigūnais rengiame reidus, tikrindami, kaip vairuotojai laikosi taisyklių važiuodami per pervažas. Beje, baudos už šį pažeidimą yra nemažos – iki 500 litų“, – sakė V.Kupšys.

Apie grubius važiavimo per pervažą pažeidimus policijai praneša pervažų budėtojai, nurodydami pažeidėjų automobilių valstybinius numerius, tačiau nei ši, nei kitos minėtos priemonės nebaugina adrenalino mėgėjų. Jie rizikuoja savo ir kitų gyvybe važiuodami per pervažą degant raudonam šviesoforo signalui ar net numušdami panosėje nusileidusią geležinkelio pervažos užkardą. Baisu, kai, pažeisdami taisykles, per pervažą važiuoja autobusiukų su keleiviais vairuotojai – vaikydamiesi litų, jie rizikuoja pakišti po traukinio ratais dešimtis žmonių.

O Šančiuose jaunos mamos, skubėdamos iš mokyklos su mažamečiais vaikais, tempia juos per geležinkelio pervažą degant raudonam šviesoforo signalui.

Traukiniai staiga nesustoja

Labai rizikuoja tie vairuotojai, kurie, važiuodami per pervažą, mėgina keisti pavarą. Taip pasielgė neseniai pradėjusi vairuoti mergina. Toks elgesys baigėsi gan tragiškai – automobilio variklis užgeso. Vairuotoja spėjo išlipti, pamačiusi artėjantį traukinį. Šis, žinoma, suknežino pervažoje paliktą automobilį.

Žuvę pervažose pėstieji ar vairavusieji automobilius, jų bendrakeleiviai, tikriausiai net nežinojo, kokiu greičiu dabar važinėja traukiniai ir koks jų stabdymo kelio ilgis.

Tiek keleivinių, tiek prekinių traukinių greitis skirtinguose geležinkelio ruožuose yra griežtai reglamentuotas, tačiau, pavyzdžiui, geležinkelio atkarpoje Kaunas – Palemonas keleivinis traukinys dumia 120 km per valandą greičiu. Tokį traukinį sustabdyti staiga neįmanoma – jis dar riedėtų kilometrą ar daugiau.

Beje, labai rizikingai vairuotojai elgiasi Aleksote, kai važiuoja per pervažą, nepaisydami degančio raudono šviesoforo signalo. Vairuotojams pritrūksta kantrybės todėl, kad lokomotyvas kartais ilgokai užtrunka toje geležinkelio zonoje, į kurią jam įvažiavus, automatiškai įsijungia šviesoforas. Jis dega tol, kol lokomotyvas manevruoja vienoje ar kitoje pervažos pusėje.

Ieškantieji mirties ir adrenalino

Nieko nebestebina tie, kurie važiuoja traukiniu, stovėdami ant vagono laiptelių, aikštelėse tarp vagonų ar net užlipę ant stogų, šokinėjantys iš važiuojančio traukinio. Dabar tarp jaunuolių atsirado tokių adrenalino mėgėjų, kurie atsigula tarp bėgių artėjant traukiniui ir guli tol, kol šis pravažiuoja.

„Tai nepaprastai pavojingas elgesys, – sakė V.Kupšys. – Juk nėra jokios garantijos, kad vagono ar lokomotyvo apačioje kokia nors viela neužkabins gulinčiojo tarp bėgių ir nesumaitos kūno taip, kad jo dalių reikės ieškoti kilometro atkarpoje“.

Tikra Dievo rykštė yra savižudžiai ir girtuokliai. Pirmieji drąsiai eina pasitikti atvažiuojančio traukinio, deda galvas ant bėgių, šokinėja nuo viadukų virš geležinkelio tiesiai po lokomotyvo ratais. Padauginusieji alkoholio mėgsta atsisėsti pailsėti ant geležinkelio bėgių. Ten jie ir užmiega.

Ekstremalių pojūčių mėgėjai mėgina važiuoti automobiliu per bėgius, ratais apžergę vieną bėgių juostą. Tokie pasivažinėjimai dažniausiai baigiasi tragiškai. Vienas iš taip važiavusiųjų liko gyvas, nors traukinys nubloškė automobilį nuo bėgių. Atrodo, kad vairuotojas, važiavęs automobiliu bėgiais, tikėjosi staigios mirties. Likęs gyvas, po trijų dienų vis vien nusižudė.

Skausminga mašinistų patirtis

Buvę ir esami lokomotyvų mašinistai, kurie ne dėl savo kaltės tapo skaudžių nelaimių geležinkeliuose liudytojais, tvirtina, kad sunkiai tai išgyvena. Štai Vilniaus lokomotyvų depo Kauno cecho vyresnysis lokomotyvų mašinistų instruktorius Ričardas Silvestravičius tvirtina, kad niekada nepamirš 2003 metų gegužės.

„Buvo ketvirta valanda ryto. Sėdėjau prie šilumvežio kontrolerio, žvelgdamas pro langą į geležinkelį, ant kurio brėkštantis rytas mėtė šešėlius. Staiga pastebėjau maždaug 400 m atstumu nuo traukinio žmogų, sėdintį ant bėgių. Jo nepažadino galingas garsinis signalas, o traukinio stabdymo kelias buvo ilgesnis už atstumą iki miegančio žmogaus. Sumaitotą jo kūną radau po vagonu tik už 100 metrų nuo lokomotyvo. Tai, ką pamačiau, nenoriu pasakoti… Reikėjo rasti jėgų iškviesti būtinas tokiu atveju tarnybas. Vėliau paaiškėjo, kad jaunuolis po šokių ir išgerto alkoholio užmigo ant bėgių, matyt, atsisėdęs pailsėti“, – pasakojo R.Silvestravičius.

Ne vieną dieną mašinistas po šio įvykio negalėjo dirbti, nes patyrė gilią psichologinę traumą. Po to nelemto įvykio, artėdamas šilumvežiu prie nelaimės vietos, Ričardas tvirčiau suspausdavo stabdžių rankenėlę. Net ir dabar, važiuodamas pro kryžiumi ir gėlėmis pažymėtą vietą, išgyvena taip, tarsi viskas būtų įvykę vakar.

Ne vienam mašinistui teko išgyventi košmariškas akimirkas, kai prieš atvažiuojantį traukinį staiga išdygdavo savižudis, kuris, atsisukęs veidu į artėjantį traukinį, eidavo pasitikti savo mirties. Žinoma, savižudžiai negalvoja, ką tomis akimirkomis išgyvena mašinistai, negalintys staiga sustabdyti traukinio. Tad nenuostabu, kad yra mašinistų, kurie po patirtų išgyvenimų nelaimės metu niekada nebelipo į lokomotyvą.

Nesuprato stabdąs traukinį

Anot Kauno transporto policijos komisariato viršininko pavaduotojo Evaldo Pakutkos, šios tarnybos darbuotojai rūpinasi ne tik geležinkelio infrastruktūros, transporto, juo gabenamų krovinių saugumu, bet ir jau įgijo teisę patys bausti kelių eismo taisyklių pažeidėjus. Tad geležinkelių pervažose dabar turėtų būti saugiau. E.Pakutka įsitikinęs, kad didelės reikšmės drausminant vairuotojus turės ir filmavimo kameros, įrengtos pavojingiausiose pervažose.

Kauno transporto policijos komisariatas kontroliuoja kelis šimtus kilometrų geležinkelio (su visa infrastruktūra), kuris driekiasi nuo Kybartų iki Vilniaus ir nuo Lazdijų iki Gudžiūnų Kėdainių rajone. Ši kontrolė atliekama per įvairius komisariatui priklausančius punktus. Būtent transporto policija tiria visų nelaimingų atsitikimų geležinkelyje aplinkybes.

„Nors mūsų kontroliuojamame geležinkelių ruože šiemet žuvo žmonių mažiau nei pernai, tačiau vairuotojai vis vien labai neatsargūs. Štai vienam iš jų, sugedus automobiliui šalia geležinkelio, einančio virš Kauno HE užtvankos, prireikė vielos galiuko. Vairuotojas nutarė pasiieškoti jo… tarp geležinkelio bėgių, visai nepaisydamas artėjančio traukinio. Tranzitinio traukinio mašinistas, pastebėjęs tarp bėgių vaikštinėjantį žmogų, buvo priverstas stabdyti traukinį, įjungti garsinį signalą. Tik tuomet vyriškis pasitraukė nuo bėgių. Beje, jis negalėjo suprasti, kodėl tas traukinys visgi sustojo tokioje neįprastoje vietoje – ant užtvankos… Už traukinio sustabdymą vyriškiui buvo skirta 1000 Lt bauda.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.