Prieš penkerius metus gimusi idėja uostamiesčio centre įrengti pirmąją sraigtasparnių nusileidimo aikštelę iki šiol neįgyvendinta.
Specialistai sako, kad šis projektas iš pat pradžių buvo pasmerktas nesėkmei, nes miesto ribose oro transportui taikomi itin griežti reikalavimai.
Neleido
Tuometinė Klaipėdos miesto valdyba žemės sklypo šalia Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos (VLPFK) būstinės Danės gatvėje detalųjį planą, kuriame numatyta įrengti sraigtasparnio nusileidimo aikštelę, patvirtino dar 2001 metų pabaigoje.
Po pustrečių metų tokia aikštelė buvo įrengta, tačiau iki šiol pagal paskirtį ji nenaudojama.
VLPFK Statybos departamento direktorius Juozas Baltuonis „Vakarų ekspresui” pasakojo, jog sraigtasparnių nusileidimo aikštelei buvo parengtas atskiras projektas, kuriuo papildomai įvertintas kilimo bei tūpimo pavojus, keliamo triukšmo poveikis gyventojams.
„Nors triukšmo ekspertizę atliko vienas Vilniaus profesorius, tvirtinęs, kad mažieji sraigtasparniai skraido tyliau nei važiuojantys automobiliai, Visuomenės sveikatos centro specialistų tokios išvados neįtikino, todėl leidimo aikštelei eksploatuoti jie nedavė”,- prisiminė J. Baltuonis.
Dabar gi, anot jo, ką nors daryti nebėra prasmės: „Kai šalia „Klaipėdos” viešbučio iškilo naujieji dangoraižiai, sraigtasparnių nusileidimo aikštelei funkcionuoti atsirado papildomų kliūčių.”
J. Baltuonis tikino, kad šiuo metu aikštelė, kurioje turėjo tūpti sraigtasparniai, naudojama kitiems tikslams – ten statomi automobiliai.
Patogu užmiesčiuose
Įsirengti aikštelę – dar tik dalis darbo tiems, kurie pageidauja taupyti brangų laiką, sugaištamą automobilių kamščiuose.
Televizijos TV3, kuri prieš kelerius savo darbe pradėjo naudotis sraigtasparniu, Žinių tarnybos vadovė Jolanta Butkevičienė sako, kad Lietuvos oro erdvėje absoliučios laisvės nėra.
Pastaruoju metu pagal bendradarbiavimo sutartį su privačiam asmeniui priklausančiu sraigtasparniu, paprastai stovinčiu Molėtų oro uoste, TV3 televizijos darbuotojai naudojasi itin retai.
„Nors užmiesčiuose sraigtasparnis – patogi ir greita susisiekimo priemonė, sykiu tai – brangus malonumas. Todėl skraidome tik kilus ekstremalioms situacijoms – kilus gaisrams ar potvyniams”,- sakė Žinių tarnybos vadovė.
„Ypač problemiška skristi virš didmiesčių. Pavyzdžiui, kadaise kelis kartus bandyta į filmavimus sostinės centre vykti sraigtasparniu, tačiau netyčia žurnalistai praskrido virš kalėjimo teritorijos. Po to skraidyti virš miesto, ypač – virš jo centro, tapo itin sudėtinga”,- tikino J. Butkevičienė.
Aukščio laisvės nėra
Civilinės aviacijos administracijos (CAA) direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas tvirtina, kad oro transporto priemonių skrydžiams virš miestų yra keliami rimti reikalavimai.
„Nesvarbu, ar skrenda lėktuvas, ar sraigtasparnis. Svarbiausia, kad nekiltų grėsmė žmonių saugumui, todėl tarptautiniu mastu galioja taisyklės, draudžiančios virš gyvenviečių skristi žemiau nei 300 metrų aukštyje”,- mūsų dienraščiui pasakojo A. Šumskas.
Jo teigimu, virš Lietuvos didmiesčių minimalaus leistino skraidymo aukščio kartelė, atsižvelgiant į miesto dydį, yra dar šiek tiek didesnė: „Pavyzdžiui, virš Vilniaus privalu skristi ne žemesniame nei 660, o virš Klaipėdoje – 450 metrų aukštyje.”
Tiesa, skristi žemiau ar net nutūpti specialiai šiam tikslui neįrengtoje vietoje vis dėlto įmanoma. Anot CAA vadovo pavaduotojo, paprastai tokia praktika taikoma per dideles miesto šventes, tačiau pavienius entuziastus atbaido būtina derinimo procedūra ir su CAA, ir su miesto valdžia.
Brangu ir sudėtinga
Pramoginius ir apžvalginius skrydžius vykdančios bendrovės „Klaipėdos avialinijos” generalinis direktorius Algimantas Budzilas įsitikinęs, teorinė galimybę nuskraidinti klaipėdietį iš vieno miesto taško į kitą egzistuoja.
„Ar galėtume Jus nuskraidinti nuo Vasaros estrados prie „Akropolio”, palaukti ten ir su pirkiniais sugrąžinti atgal? Tai nebūtų labai paprasta, tačiau įmanoma, jeigu savo pageidavimus pateiktumėte mums bent prieš kelias dienas. Sraigtasparniui nebūtų problemiška tūpti ir kilti prie estrados, tačiau pilotui tektų gerai paieškoti tinkamos vietos prie prekybos centro”,- sakė A. Budzilas.
Tiesa, bendrovės vadovas neslėpė, kad tokiam norui išpildyti reikėtų gerokai pakratyti piniginę: „Valanda skrydžio nedideliu lėktuvu kainuoja apie penkis šimtus litų, skrydis sraigtasparniu – tris kartus brangesnis. Tokios atrakcijos, kai už valandą teks pakloti per pusantro tūkstančio litų – tik turtuolių kišenei.”
Pasak A. Budzilo, nors daugelyje Europos ir Azijos šalių sraigtasparniai – įprasta susisiekimo priemonė miestų ribose, Klaipėdoje ir visoje Lietuvoje jie vargu, ar artimiausioje ateityje taps tokie populiarūs.
Išsigando taršos
Nenaujas keturvietis sraigtasparnis kainuoja tiek pat, kiek naujas mersedesas, kuro sąnaudos – kaip vidutinio visureigio, išlaikymas – pigesnis nei jachtos. Tačiau sąlygos tokiai technikai eksploatuoti – mūsų šalyje netinkamos ir griežtai ribojamos.
Beje, vos prieš porą savaičių ambicingų planų suteikti gyventojams galimybę iš automobilių persėsti į sraigtasparnius atsisakė ir 400 milijonų dolerių vertės projektą „Maskvos oro taksi” rengusi Rusijos sostinės valdžia.
Maskvos meras Jurijus Lužkovas pareiškė, kad vidiniai skrydžiai privers kaskart rūpintis įvairių žinybų išduodamais leidimais, todėl sumanymas tokiu būdu taupyti žmonių laiką neteks prasmės. Be to, sostinės vadovas pažymėjo, kad keliose dešimtyse įvairių Maskvos vietų ant viešbučių ir bankų stogų įrengtos sraigtasparnių nusileidimo aikštelės sukels aplinkinių gyventojų pasipiktinimą. Anot jo, bus ne tik triukšminga, bet ir padidės oro tarša. Sykiu atkreiptas dėmesys į tai, kad 400-500 dolerių kainuosiantys skrydžiai – per brangus malonumas paprastiems piliečiams.
Tuo tarpu, pavyzdžiui, Prancūzijos pietuose, vadinamoje prancūzų Rivjeroje, straigtasparniai – itin populiari susiekimo priemonė: iš Nicos, kurioje yra tarptautinis oro uostas, nuskristi į Kanus ar kaimyninę nykštukinę valstybę-miestą Monaką kainuoja tiek pat, kiek važiuoti taksi.