Geležies amžiaus gyvenvietė vos vėl nedingo amžiams

Šalia Jūrininkų prospekto archeologų aptiktoje geležies amžiaus gyvenvietėje surastas unikalių maždaug XIII amžiaus sidabrinių pinigų – Lietuvos ilgųjų – fragmentas, senovinės keramikos ir net pastatų židinių.

Tokių vertingų radinių šioje su Žardės piliakalniu siejamoje senovės kuršių gyvenvietėje tikimasi rasti ir daugiau.

Tiesa, nemaža dalis gyvenvietės kultūrinio sluoksnio buvo sunaikinta šioje vietoje statant naują autotransporto paslaugų įmonės pastatą.

Intensyviai negyveno

Apytiksliai iki XII amžiaus datuojamoje senovės kuršių gyvenvietėje jau aptikti kelių pastatų židiniai.

Pasak Klaipėdos universiteto doktorantės archeologės Ievos Masiulienės, istorikas Jonas Genys dar apie 1990 metus čia buvo atlikęs žvalgomuosius archeologinius tyrinėjimus ir radęs geležies lydymo krosnelę.

Anot I. Masiulienės, gyvenvietėje rastas Lietuvos ilgųjų pinigų fragmentas, lipdytos keramikos, vienas labai sunykęs puodas, kurį restauratoriai bandys sutvarkyti. Iš pastato konstrukcijų išliko stulpavietės – XI-XIII amžiaus medis sunyksta, bet lieka dėmės. Vieno pastato židinys jau yra atidengtas.

„Turim keturis židinius, bet jų gali būti ir daugiau”, – spėjo I. Masiulienė.

Anot archeologės, intensyvaus gyvenimo čia gal ir nebuvo, nes nėra vientiso kultūrinio sluoksnio – tokio, kaip toliau esančioje Žardės piliakalnio gyvenvietėje.

Anot Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio atstovų, Žardės piliakalnio gyvenvietė buvo unikali tuo, kad Lietuvoje praktiškai nėra ištyrinėta nė viena geležies amžiaus neįtvirtinta senovės gyvenvietė.

Pasak I. Masiulienės, panaši gyvenvietė anksčiau yra buvusi aptikta ir ten, kur dabar stovi Romai.

Kasinėjamoje gyvenvietėje aptikti radiniai keliaus į Mažosios Lietuvos istorijos muziejų.

Nebūtų pirkęs

Dalyje teritorijos, pasak I. Masiulienės, dabar vyksta gelbėjimo darbai, nes buldozeriais bei polių kalimo mašinomis kultūrinis sluoksnis kai kur buvo sunaikintas.

Autotransporto įmonės savininkui Antanui Griciui, suplanavusiam Jūrininkų prospekte statyti naują administracinį gamybinį pastatą, išduodant statybos leidimą buvo nurodyta teritorijoje prieš statybas atlikti žvalgomuosius archeologinius tyrinėjimus. Čia juos atlikusi I. Masiulienė tolėliau nuo prospekto, kur vietovė buvusi pelkėta, leido statyti. Buvo nustatyta, jog arčiau Jūrininkų prospekto yra gyvenvietė, todėl, anot I. Masiulienės, ji išvykusi į Vilnių keisti tyrimų programos.

„Užbrėžėme plane teritorijos ribas, sustabdėme darbus, o polius leidome kalti tik kitoje pusėje”, – sakė I. Masiulienė.

Grįžusi iš Vilniaus su kitais archeologais tyrinėtoja sako patyrusi šoką – senovinės gyvenvietės teritorija buvo iškasta, važinėjo technika.

KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Naglis Puteikis pažymėjo, kad buvo kilusi mintis dėl piktybinio kultūros paveldo naikinimo kreiptis į prokuratūrą ir prašyti, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vis dėlto užsakovui, rangovui, techninės priežiūros ir projekto vadovams atgailaujant, nuspręsta skirti griežčiausias pinigines baudas – po 1 tūkst. litų pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnį „Kultūros vertybių apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimas”. Projekto vadovei skirtas įspėjimas. Statytojas A. Gricius turės finansuoti išlikusios kuršių gyvenvietės dalies archeologinius tyrimus.

„Jeigu būčiau žinojęs, niekada nebūčiau pirkęs šito sklypo”, – sukrėstas sakė A. Gricius.

Autotransporto įmonės savininko teigimu, perkant sklypą su jau parengtu detaliuoju planu niekas nė žodeliu neužsiminė apie jokius archeologinius tyrimus ir paveldą. Apie tai prabilta tik jau imant statybos leidimą.

„Tyrinėjimai kainuos labai brangiai – sakė, kad kvadratinis metras atsieis apie 200 litų. Negi man reikia tų mokslinių tyrimų, negi man pinigai iš dangaus krenta? Valstybė tikriausiai žaidžia kažkokį žaidimą”, – guodėsi A. Gricius.

Jis spėjo, kad dėl dalies gyvenvietės naikinimo galėjęs įvykti nesusipratimas – vietas, kur kol kas nebuvo leista statyti, jis esą pats aptvėręs, o kitur darbus dirbti esą buvo leista. Tyčia senovinės gyvenvietės esą tikrai niekas nebūtų ardę. A. Gricius piktinosi, kad apie tyrimus pasakyta paskutinę minutę – per pusmetį, kol neprasidėjo statybos, būtų buvę galima ramiai juos atlikti.

Išnuomota brangi techniką, anot A. Griciaus, laukti negali, patiriami nuostoliai ir dėl paimtos paskolos. Šį rudenį, pasak jo, tikėtasi statybas jau baigti.

„Suprantame jų problemą, todėl labai stengiamės tyrimus atlikti greičiau. Gal dar kokią savaitę…” – spėjo I. Masiulienė.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.