Barzda ir ūsai neišgelbėjo bėglio

Su teisėsaugos pareigūnais sutikęs bendradarbiauti, o vėliau juos apmulkinęs ir pabėgęs Kauno nusikaltėlių pasaulio autoritetas Jonas Bielskis laisve spėjo pasidžiaugti tik šiek tiek daugiau kaip pusantro mėnesio.

Vakar per pietus šį 57 metų vyrą Sankt Peterburgo mieste sulaikė Rusijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos pareigūnai. Tai buvo padaryta gavus Lietuvos kriminalinės policijos biuro informaciją ir prašymą.

Kaunietis buvo sučiuptas prie metro stotelės, kai išėjo iš nuomojamo prabangaus buto pasivažinėti po miestą.

Bute rado daug pinigų

Vešlią barzdą ir ūsus užsiauginęs, madingai apsirengęs J.Bielskis nieko neįtardamas traukė miesto gatve.

Tuo metu prie jo priėję civiliniais rūbais vilkintys Rusijos policininkai paprašė dokumentų. Vis dar nieko bloga neįtardamas lietuvis ištraukė pasą, kuriame buvo panašaus į jį žmogaus nuotrauka.

Tuomet J.Bielskiui ir buvo uždėti antrankiai.

Sulaikymas buvo toks netikėtas, kad Rusijoje saugiai jautęsis kaunietis nespėjo pasipriešinti.

Atlikę kratą J.Bielskio nuomojamame bute pareigūnai rado įvairių dokumentų ir didelę sumą pinigų. Paaiškėjo, kad jo pateiktas pasas nėra padirbtas, bet priklauso vienam labai panašiam į J.Bielskį vyriškiui.

Laiko garbės reikalu

Generalinė prokuratūra ketina kreiptis į Rusijos teisėsaugos institucijas, kad J.Bielskis būtų grąžintas Lietuvai.

Tikimasi, kad ekstradicijos procedūra neturėtų ilgai užtrukti.

Tuo tarpu J.Bielskio sulaikymo operaciją organizavę kriminalinės policijos biuro pareigūnai neslėpė pasitenkinimo.

„Pagauti bėglį buvo mūsų garbės reikalas.

Mes tam panaudojome daug jėgų ir energijos, tačiau užduotį įvykdėme”, – vakar džiaugėsi biuro vadovas Algirdas Matonis.

Pabėgo per dvigubą žiedą

Iš savo prabangaus namo Kaune J.Bielskis paspruko balandžio 19 dieną.

Pabėgimo išvakarėse J.Bielskis kartu su jį saugančiais pareigūnais ir savo šeimos nariais pavakarieniavo ir nuėjo miegoti. Tačiau rytą lovoje jo jau nebebuvo.

Nusikaltėlių autoritetas sugebėjo pasprukti, nors jį saugojo ne tik namuose budintys policininkai.

Prabangų J.Bielskio namą visą parą iš lauko stebėjo ir keli Kauno kriminalistai.

Grįždavo tik rytais

Kriminalinės policijos biuro pareigūnai greitai išsiaiškino visas pabėgimo detales.

Buvo nustatyta, kad prieš pabėgimą J.Bielskis nuolat pradėjo išeidinėti iš namų.

Naktimis jis išjungdavo namą filmuojančias vaizdo kameras bei šviesas, išlipdavo per langą ir kažkur išeidavo. Rytą kaunietis tarsi niekur nieko grįždavo į savo lovą.

Šiuos naktinius vizitus užfiksavo J.Bielskį saugantys pareigūnai, tačiau jo sulaikyti nesugebėjo.

J.Bielskis nuolat tvirtino, kad jei bus varžoma jo laisvė – jis teisme pakeis parodymus.

Planą aptardavo naktimis

Šių naktinių vizitų metu J.Bielskis dažniausiai susitikdavo su vienu savo ištikimu patikėtiniu.

Manoma, kad per slaptus pokalbius buvo derinami ir pabėgimo variantai.

Kaip ir kada sprukti, J.Bielskis apsisprendė vasario mėnesį.

Būtent nuo to laiko buvo kruopščiai rengiamasi pabėgimui.

Iš pradžių buvo surastas į nusikaltėlių autoritetą labai panašus vyriškis. Jis buvo įkalbėtas gauti Rusijos vizą, o paskui paskolinti savo pasą.

Kirto Latvijos sieną

Balandžio 19-osios naktį J.Bielskio netoli jo namų automobilyje laukė du bendrininkai. Šios kandidatūros buvo iš anksto parinktos – pabėgimo rengėjai norėjo, kad kaunietį vežti turėję žmonės nebūtų patekę į teisėsaugos akiratį.

Iš pradžių ši trijulė įvažiavo į Latviją, paskui kirto Rusijos sieną.

Nei Latvijos, nei Rusijos pasienio pareigūnams automobilio salono gale sėdinčio J.Bielskio pateiktas svetimas pasas įtarimų nesukėlė.

Savo pomėgio neatsisakė

Atvažiavusi į Sankt Peterburgą trijulė išsiskyrė. Tuomet J.Bielskis susitiko su savo senais bičiuliais ir paprašė padėti susirasti butą.

Šiame Rusijos mieste kaunietis pažįsta ir daug kriminalinio pasaulio autoritetų, tačiau į juos nesikreipė.

Sankt Peterburge J.Bielskis nutarė pakeisti savo išvaizdą – jis užsiaugino vešlią barzdą ir ūsus.

Nors Rusijoje kaunietis gyveno laisvai, jis nepamiršo atsargumo: vengdavo lankytis restoranuose, buvo priverstas atsisakyti savo seno pomėgio – lošti kazino.

Bet prieš kitą savo silpnybę taip ir neatsilaikė – jis vakarais mėgdavo išeiti į gatves ir flirtuoti su jaunomis merginomis.

Kai kurias jų kaunietis įsiviliodavo ir į savo butą.

Prabilo ilgai tylėjęs

Dabar J.Bielskiui greičiausiai ilgai teks laiką leisti belangėje. Nors kaunietis svariai prisidėjo tiriant įvairius nusikaltimus, tačiau ir pats organizavo kelias žmogžudystes.

2004 metų vasarą, kai J.Bielskis buvo sulaikytas Kauno kazino „Los Patrankos”, daug kas manė, kad jis kalėjime ilgai neužtruks.

Tuomet J.Bielskiui buvo pareikšti palyginti lengvi įtarimai vieno Kauno majonezo gamyklos savininko reketavimu. Tačiau vėliau įtarimų daugėjo.

Beveik pusę metų kaunietis laikėsi tvirtai ir tyrėjams nepratarė nė žodžio.

Tačiau po pusmečio per neoficialias derybas prokuratūros pareigūnai pasiūlė sandėrį – J.Bielskis turi papasakoti apie visus savo įvykdytus nusikaltimus.

Už tai jam buvo pažadėta, kad teisme nebus siūloma nubausti didesne kaip 10 metų laisvės atėmimo bausme.

Vykdė boso nurodymus

Tuomet paaiškėjo iki šiol nežinomi Kauno mafijos boso biografijos faktai. Jokios savo gaujos neturėjusio J.Bielskio bijojo ir gerbė net didžiausi nusikaltėlių pasaulio autoritetai, vadovavę keliasdešimt narių turinčioms grupuotėms.

J.Bielskis turėjo tik vieną patikimą žmogų, kuris buvo pasirengęs įvykdyti bet kokį nurodymą.

Tai buvo šiaulietis Saulius Skėrys – puikus sportininkas, geras šaulys, mokantis elgtis su ginklais ir sprogmenimis.

Žudė ir kėsinosi žudyti

Pirmasis žmogus, kurį J.Bielskio nurodymu nužudė S.Skėrys, buvo vilnietis verslininkas, bendrovės „Edkor” vadovas Egidijus Korsakas.

Su juo buvo susidorota per J.Bielskio gimimo dieną – 1992 metų gegužės 16-ąją.

Pareigūnams kaunietis tvirtino, kad po metų buvo S.Skėriui nurodęs nužudyti ir Telšių gyventoją Hilarijų Sasnauską. Šis vyriškis buvo nušautas savo namo kieme.

S.Skėrys turėjo susprogdinti ir Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetą Algį Žemaitį, pravarde „Kukas”. Už tai, kad žaidžiant kortomis jis apkaltino J.Bielskį sukčiavimu.

Tačiau šis pasikėsinimas sužlugo, nes „Kukas” atsitiktinai rado po jo mašina pakištą sprogmenį.

Įtarimai J.Bielskiui buvo pareikšti ir dėl R.Kuzmino nužudymo 2000 metų vasarą.

Bet pripažinęs, kad šį nusikaltimą įvykdė S.Skėrys su savo gauja, J.Bielskis tvirtino, jog tokių nurodymų nedavė. Šios žmogžudystės užsakymu J.Bielskis apkaltino savo draugą Ariką Pastuškovą.