Vasarą surinktos vaistažolės gelbės nuo ligų

Vėluojanti ir šalta vasara neatima galimybės prisirinkti gydomųjų vaistažolių. Svarbu, kad jos būtų renkamos ekologiškai švariose vietose, tinkamai džiovinamos ir vartojamos pagal paskirtį.
Vasara – pats metas pasirinkti gydomųjų vaistažolių. Žvarbų rudenį ir šaltą žiemą jos tikrai pravers. Norintiesiems tai padaryti šiemet nederėtų žvalgytis į vaistažolių rinkimo kalendorių ar lenteles. Vėluoja vasara, vėluoja ir žiedus praskleisti augalai.

Didžiosios vaistinės Vaistažolių skyriaus vaistininkė Jolanta Narbutienė sako, kad tų žiedų, kuriuos anksčiau rinkdavome birželio mėnesį, šiemet gali tekti sulaukti tik liepą. „Vasara – laikas rinkti žydinčius vaistinguosius augalus. Nesvarbu, kad dauguma jų pražys vėliau negu įprasta. Gydomųjų savybių dėl to jie nepraras“, – sako J.Narbutienė.

Gali ir pakenkti

Pasak vaistininkės, prieš imdamasis rinkti vaistažoles kiekvienas žmogus privalo nepamiršti, kad jų negalima rinkti pakelėse, netoli degalinių, sandėlių, elektrinių, sąvartynų ir pan. „Vaistažoles reikia rinkti tik žinomas ir tik ekologiškai švariose vietose. Reikia nepamiršti, kad augalai gali pakenkti ir net būti nuodingi“, – primena vaistininkė. Ji sako, kad vaistams gali būti renkami ne tik žiedai, bet ir kitos augalų dalys: pumpurai, lapai, stiebai, žiedai, šaknys, vaisiai, sėklos.

Vaistams augalus geriausia rinkti tada, kai jie turi daugiausia veikliųjų medžiagų. Pumpurus ir žievę tinka rinkti ankstyvą pavasarį, lapus ir žiedus – prieš pat žydėjimą ar jo pradžioje, šakniastiebius ir šaknis – pavasarį, rudenį, visiškai sunykus antžeminei augalo daliai. Daugiausia veikliųjų medžiagų augalai turi auštant. „Nereikėtų skinti šlapių, nešvarių, padžiūvusių augalų“, – sako vaistininkė.

Džiovinti ne saulėje

Surinktos vaistažolės plonu sluoksniu ant popieriaus ar švarios medžiagos paskleidžiamos džiūti pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje. Svarbu, kad nepasiektų saulės spinduliai ir neužlytų lietus. Kai kurie augalai gali būti džiovinami surišti į šluoteles ir pakabinti. Vaistažolės išdžiūna per kelias dienas ar per porą savaičių. Vėliau jos laikomos stiklainiuose, drobiniuose maišeliuose, dėžutėse.

„Manau, kad daugelis žmonių kasmet prisirenka liepų, aviečių, čiobrelių žiedų, jų arbatas geria persišaldę. Populiarūs ir dažnai naudojami šeivamedžio žiedai, gyslotis, medetkos, ramunėlės. Apie gydomąsias vaistažolių savybes yra daug literatūros, besidomintieji tikrai ras jose daug naudingo, svarbaus ir įdomaus“, – sako vaistininkė.

Sužinos, kad ramunėlės ramina vidurių skausmą, tinka nuo reumato skausmų, skrandžio ir žarnyno uždegimo. Taip pat tinka esant išbėrimams galvoje, nuo odos ligų, stiprina plaukų šaknis, naikina pleiskanas, gydo sutrūkinėjusią rankų odą.

Nuo birželio iki rugsėjo galima rinkti paparčio lapų, šaknų – tai priemonė gydyti mėšlungius, sąnarių skausmus. Liepos – rugpjūčio mėnesiais tinka rinkti pelynus – antžeminę šio augalo dalį. Pelynas žadina apetitą, gerina virškinimą, gydo viduriavimą, pilvo skausmus. Nuoviru galima skalauti burną esant blogam kvapui, dantenų uždegimui, galima plauti dažnai prakaituojančias kojas. Visus metus tinka rinkti pušies spyglius, pumpurus, kankorėžius. Tiks daryti vonelės esant sąnarių skausmams, jų uždegimui, kvėpuoti garais, sergant peršalimų ligomis.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

1 komentaras į "Vasarą surinktos vaistažolės gelbės nuo ligų"

  1. l

    O kiek laiko galima laikyti vaistazoles?Metus,du ar daugiau?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.