Sekmadienį numatyta Lietuvos jūrų muziejaus ekspedicija kurėnu mariomis kertant Rusijos sieną. Tačiau ji gali sužlugti. Rusijos valdžios institucijoms dar prieš keturis mėnesius pateiktas prašymas dėl leidimo kirsti sieną. Tačiau atsakymo iki trečiadienio dar nebuvo.
Derinta iš anksto
Prieš dvejus metus kurėnas, vedamas Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vedėjo ir kapitono Romualdo Adomavičiaus, leidosi į ekspediciją palei rytinius Kuršių marių krantus. Tada Rusijos pasieniečiai problemų dėl sienos kirtimo neįžiūrėjo. Prie Skirvytės esančiame kontrolės punkte buvo uždėti antspaudai ir tuo ceremonija baigėsi.
Šiemet birželį numatytai kurėno ekspedicijai vakarine Kuršmarių pakrante pradėta ruoštis iš anksto. Reikalingi dokumentai Rusijos vizai ekspedicijos dalyviams ir leidimui kirsti mariomis plaukiant Lietuvos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities sieną kurėnu atiduoti dar metų pradžioje. Maršrutas suderintas ir apvažiuotas kartu su Rusijos konsulato atstovais. Tačiau paskutinę savaitę prieš kelionę atsakymo iš Maskvos tebelaukiama.
Priėmė svetingai
Pažintinėje 2004 metų ekspedicijoje dalyvavo Lietuvos, Rusijos Federacijos Kaliningrado srities, Lenkijos atstovai.
Prie jų su savo laiveliais buvo prisijungę ir rusniškiai Simonas Knapkis bei Kęstutis Laukevičius. Iš Rusnės Skirvyte kurėnų trijulė pasiekė Rusijos pusėje esančias Karklės (dabar Mysovka), Įsės (Pričaly) gyvenvietes.
– Vietos gyventojai,- prisimena R. Adomavičius,- pamatę neįprastą kurėnų flotilę ateidavo jų pasitikti. Ekspedicijos dalyviai senoviniais plokščiadugniais laivais be jokio vargo priplaukdavo prie kranto ir apsistodavo, kur norėdavo. Įsikalbėję vyresnės kartos vietiniai žvejai Labagynoje, gyvenvietėje netoli Labguvos (Polesko), tada pasakojo, kad jiems atsikėlus po Antrojo pasaulinio karo kurėnų mariose dar buvo. Jais plaukioti mokė „vokiečiai”.
Muziejininkai būtų šią kelionę aplink marias kurėnu tęsę ir pernai vasarą, bet gavę kvietimą dalyvauti Amsterdamo senovinių laivų parade ekspediciją atidėjo šiems, 2006-iesiems. Tai būtų paskutinė maršruto atkarpa apiplaukiant senovine burvalte aplink Kuršių marias.
Rusijoje kurėno laukia
Šį savaitgalį pagal bendrą Lietuvos ir Kaliningrado srities planą kurėnas turi kelti bures ir leistis į kelionę vakariniu Kuršmarių pakraščiu. Į ekspediciją vėl sukviesti Kaliningrado srities, Lenkijos atstovai. Kelionė turėtų prasidėti Juodkrantėje. Kitą dieną ekspedicijai aplankius Nidą numatyta kirsti Rusijos Kaliningrado srities ir Lietuvos sieną Kuršių mariose.
Pirmasis susitikimas Rusijos pusėje Rybačio (Rasytė) gyvenvietėje. Čia žada atvykti ir koncertuoti ansamblis „Kuršių ainiai”, veiks kilnojamoji paroda apie kurėno keliones. Po to ekspedicija bus tęsiama į Kranco, Koširnajos gyvenvietes. Ten numatyti susitikimai, koncertai su vietos žmonėmis. Birželio 19 dieną ekspedicija turėtų baigtis palangiškių „Mėguvos” etnografinio ansamblio koncertu Zelenogradske.
Paruošė du maršrutus
Prieš ekspedicijos pradžią Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai dar kartą lankėsi minėtose gyvenvietėse Kaliningrado srityje ir suderino laiką bei maršrutą, kada ir kur kurėnas turėtų atplaukti. Visur Lietuvos atstovai buvo sutikti šiltai ir geranoriškai.
Tačiau, anot Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, visą savaitę buvo neramu. Nors su Kaliningrado srities pasieniečiais kurėno maršrutas suderintas, bet iš Maskvos atsakymo vis tebelaukiama. Vietinė valdžia be jos sutikimo Kurėnui plaukti į Rusijos pusę Kuršių mariose neleistų.
Jeigu atsakymas būtų gautas neigiamas, ekspedicija vis tiek įvyktų. Paruoštas atsarginis maršrutas. Tada kurėnas aplankytų tik Lietuvos pusėje esančias pamario gyvenvietes.