Europos Komisija reikalauja nedelsiant panaikinti mokesčio lengvatą Lietuvos jūrininkams, dirbantiems laivuose su patogiomis vėliavomis.
Dar daugiau: Briuselis liepia pajamų mokestį iš jų išreikalauti net už tuos dvejus metus, kai galiojo nulinis pajamų tarifas.
Tiesa, neseniai Europos Komisijos transporto ir energetikos generaliniame direktorate įvykusiame susitikime Lietuvos delegacijai pavyko susitarti, kad Lietuvai būtų suteiktas trumpas pereinamasis laikotarpis.
Lietuvos atstovus kviesdama susitikti su transporto ir energetikos generalinio direktorato klerkais, Europos Komisija, regis, neketino keisti savo reikalavimo kai kuriems Lietuvos jūrininkams panaikinti mokesčio lengvatą. Vis dėlto nutarė išklausyti mūsų argumentų ir apsispręsti dėl sankcijų Lietuvai, pažeidusiai bendrą ES politiką dėl valstybės paramos Europos Sąjungos šalių nacionaliniams laivynams.
„Europos Komisijos pozicija aiški: lengvatų laivų su patogiomis vėliavomis jūrininkams suteikimas prieštarauja bendrai Europos Sąjungos politikai dėl paramos ES šalių nacionalinei laivybai. Tai vienareikšmiškai laikoma pagalba patogių vėliavų laivų savininkams, o ne juose dirbantiems jūrininkams, kad ir kiek bandėme įtikinti, jog taip nėra”, – grįžęs iš Briuselio pasakojo Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža.
Kartu su juo kovoti už jūrininkų teisę į mokesčio lengvatą į Briuselį vyko Susisiekimo, Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų atstovai, Jūrininkų žmonų sąjungos vadovė Jelena Krochina ir Lietuvos laivų įgulų formavimo įmonių asociacijos vadovas Petras Rupšys.
„Direktorato klerkai su užuojauta išklausė mūsų argumentų, tačiau leido suprasti, kad niekam neleista išjudinti bendros ES politikos nacionalinių ir patogių vėliavų laivų atžvilgiu. Vis dėlto mums davė „namų užduotį”: raštu pateikti visus mūsų argumentus, taip pat nurodyti jūrininkų, kurie buvo išvyti iš ES laivynų Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, skaičių.
Susitikime nebuvo užsiminta apie Europos Komisijos reikalavimą į valstybės biudžetą grąžinti iš jūrininkų negautus mokesčius už dvejus metus, kai Lietuvoje jiems galiojo mokesčio lengvata. Jis išdėstytas laiške Finansų ministerijai, kuriame konkrečiai nenurodyta, kas turi padengti tą mokesčio nepriemoką. Logiškai tai turėtų padaryti pati valstybė, priėmusi tokį įstatymą. Jūrininkai čia niekuo dėti”, – teigė J. Krochina.
Mokesčio lengvata jūrininkams, dirbantiems laivuose su patogiomis vėliavomis, įstatymu įvesta 2004 metų sausio 1 dieną. Tokį sprendimą Seimas priėmė 2003 metų rudenį, tai yra dar prieš Lietuvos narystę Europos Sąjungoje. Tačiau Lietuva, įstojusi į ES, jai apie tai nepranešė, nors turėjo taip padaryti. Kodėl dėl kažkieno užmaršumo turi kentėti jūrininkai? Be to, kaip sakė P. Bekėža, įstatymas neturi atgalinio galiojimo.
Pripažino padėties unikalumą
Briuselyje labai nustebo, pirmą kartą iš Lietuvos delegacijos išgirdę, jog Lietuvos jūrininkai masiškai išvaryti iš Europos Bendrijos valstybių nacionalinių laivynų. Humaniška ES direktyva, iš darbdavių (mūsų atveju – laivų savininkų) reikalaujanti darbuotojus – Europos Sąjungos piliečius aprūpinti socialiniu draudimu, atsigręžė prieš jūrininkus. Norėdami išvengti papildomų išlaidų, laivų savininkai atsisakė jų paslaugų, o į jų vietą priėmė trečiųjų šalių jūrininkus. Mūsiškiams liko tik patogių vėliavų laivynas.
„Įdomu: Europos Komisija reikalauja vykdyti vienas ES direktyvas ir užmerkia akis, kai ignoruojamos kitos. Kai susitikime Briuselyje paklausėme, kodėl laivų savininkai nesilaiko Europos Sąjungos nuostato įdarbinant pirmenybę teikti jūrininkams ES šalių piliečiams, direktorato atstovai apeliavo į rinkos ekonomiką, kuri diktuoja savas žaidimo taisykles.
Vis dėlto Briuselis pripažino, kad Lietuvos jūrininkų padėtis unikali: Lietuvai įstojus į ES, ji gerokai pablogėjo. Tai mums suteikia šiokios tokios vilties, kad bus pailgintas pereinamasis laikotarpis mokesčio lengvatai panaikinti. Galbūt pavyks bent sumažinti mokesčio tarifą”, – nenuleido rankų LJS pirmininkas.
Didėja jūrininkų deficitas
Apmaudu dėl Lietuvos jūrininkų, priverstų dirbti laivuose su patogiomis vėliavomis. Tokių dauguma. Tai socialiai mažiausiai apsaugota darbuotojų kategorija.
„Už visus kitus darbdaviai „Sodrai” moka 31 proc. įmokų. O šie jūrininkai patys moka už save iš atlyginimo, kuris tik šiek tiek didesnis, nei šiandien galima gauti krante. Be to, trečdalis per pusmetį trunkantį reisą uždirbtų pinigų išleidžiama laukiant kito – atostoginių jiems nemoka. Dar atėmus 27 proc. pajamų mokesčio, nebelieka prasmės plaukti į jūrą. Jūrininko profesija jau dabar ne itin vilioja jaunimą. Visos Europos aukštosios jūrinės mokyklos kasmet vis labiau jaučia abiturientų stygių. Europos Sąjungai būtų pravartu susimąstyti, kaip šią profesiją padaryti patrauklesnę, o ne skirstyti jūrininkus į vertus ir nevertus socialinių lengvatų”, – sakė J. Krochina.
Lietuvos laivų įgulų formavimo įmonių asociacijos prezidentas P. Rupšys patvirtino, kad Klaipėdoje jau nebėra tiek jūros specialistų, kiek jų prašo užsienio laivybos kompanijos.
Neseniai teko kalbėtis su Lietuvos jūreivystės kolegijos absolventais, būsimaisiais laivų mechanikais. Vos ne kas antras neketina savo likimo susieti su laivynu. Vienas ruošiasi uždarbiauti Airijoje, kitas darbo ieškosis laivų remonto įmonėje, trečias eis į automechanikus.
„Šią profesiją pasirinkau todėl, kad tėtis jūrininkas visada uždirbdavo daugiau nei krante. Tačiau dabar beveik neliko skirtumo, nėra lengvatų laivų mechanikams. Kam tada plaukti į jūrą, rizikuoti gyvybe, atsisakyti normalaus gyvenimo ir žemiškų pramogų? Per plaukiojimo praktiką laive mačiau, kaip nuo apendicito mirė vyresnysis mechanikas. Jeigu priepuolis būtų užklupęs krante, tikriausiai būtų likęs gyvas. Man tai tapo paskutiniu lašu – į jūrą neplauksiu”, – sakė vienas absolventas.
Personalo specialistai prognozuoja, jeigu dabar situacija nepasikeis, po dešimties metų pasaulio laivyne iš viso neliks europiečių – juos pakeis kinai ir kitų Azijos tautų jūrininkai. O jūrinė valstybė be jūrininkų – nesąmonė. Lietuva liks tik valstybė prie jūros.