Uostų užnešimas ir užteršto grunto pašalinimas yra viena aktualiausių šiuolaikinių uostų eksploatavimo problemų.
Atsiranda ir ryški pasaulinė tendencija, kad Europoje ir pasaulyje sparčiai daugėja uostų gilinimo darbų, didėja šių užsakymų kainos.
Klaipėdos uostui ypač aktualus yra užteršto grunto tvarkymas. Uoste po dokais yra susikaupę apie 300 tūkst. tonų užteršto grunto. Per artimiausius 7-10 metų susidarys dar iki 200 tūkst. tonų. Šio grunto, kuris užterštas netgi sunkiaisiais metalais, negalima išgabenti į jūroje esantį dampingo rajoną ar naudoti uosto statybose.
Klaipėdoje užterštą gruntą ketinama kaupti specialioje aikštelėje prie Smeltės pusiasalio. Jau sutarta, kad, iš savivaldybės gavusi užteršto grunto aikštelei statyti reikalingą nebaigtą valčių prieplauką, kaip kompensaciją Uosto direkcija prie Kuršių marių pastatys naują valčių prieplauką.
Užteršto grunto aikštelės ir valčių prieplaukos statybos turi vykti lygiagrečiai. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos direktorius infrastruktūrai Algirdas Kamarauskas teigė, kad jau netrukus bus pateiktas būsimosios aikštelės statybos projektavimo sąlygų sąvadas.
Gruntą pila į įdubą
Kasmet viename ar kitame Europos uostamiestyje vyksta uostų gilinimui, valymui, gylių matavimui, techninių dokumentų rengimui skirtas seminaras. Šiemet toks seminaras vyko Osle. Jame dalyvavęs A.Kamarauskas labiausiai domėjosi užteršto grunto šalinimo aplinkosauginiais aspektais.
Tendencija yra tokia, kad jei užterštas gruntas yra daugiau nei 15 metrų gylyje, jo net neapsimoka judinti, o tikslinga užpilti švariu gruntu taip sudarant tarsi sarkofagą.
Įdomus užteršto grunto šalinimo projektas vykdomas Oslo uoste. Jame yra susikaupę apie 750 tūkst. tonų užteršto grunto. Užterštas gruntas iš Oslo uosto kasamas specialiu uždaru kaušu, plukdomas už 7 kilometrų nuo Oslo ir specialiais siurbliais ir iki dugno einančiais vamzdynais išpilamas į 70 metrų gylio įdubą. Vėliau užterštas gruntas bus užpiltas švariu gruntu.
Toks Oslo uosto užteršto grunto laidojimo būdas, žinant skandinavų požiūrį į aplinkosaugą, atrodo nelabai patraukliai. Tačiau teritorijos šalia Oslo yra ypač brangios, todėl sprendimas laidoti uosto užterštą gruntą įduboje Norvegijoje buvo priimtas netgi politiniu lygiu. Laidojamas gruntas nėra užterštas sunkiaisiais metalais.
A.Kamarauskas teigė matęs norvegų kasamą gruntą. Jis tamsus, su įvairiomis šiukšlėmis. Prieš išpurškiant gruntą į įdubą, šiukšlės iš jo išrenkamos perpylus gruntą per specialų nusodintuvą. Prie įdubos, kur pilamas užterštas gruntas, pasak A.Kamarausko, įrengtos vandens užterštumo lygio matavimo stotys.
Nešmenis atidavė tėkmei
Kita ne mažiau aktuali problema yra kasmet uostuose besikaupiančių nešmenų valymas.
Europos uostuose pagrindinis nešmenų atsikratymo būdas yra panašus į tą, kuris taikomas Klaipėdos uoste. Iškastas gruntas gabenamas į jūros dampingo rajoną, o žemsiurbėmis išsiurbtas švarus smėlis naudojamas krantinėms statyti arba paplūdimiams „pamaitinti”.
Įdomų metodą pristatė Roterdamo uosto atstovai. Šiame uoste per metus susikaupia apie 5 mln. kubinių metrų nešmenų. Roterdamo uostas yra tolokai nuo jūros. Todėl išplukdyti tokį kiekį nešmenų į jūrą brangiai kainuoja.
Pabandyta pakelti nešmenis ir atiduoti upei, kad ji juos išneštų. Žemsiurbe į laivą pakeltas gruntas buvo specialia įranga apšvitinamas ir išleistas atgal į upę. Vėliau atlikus tyrimus nustatyta, kad apie 65 procentus dumblo upė išnešė, o 35 procentai liko valymo zonoje.
Klaipėdos uoste, kaip pastebėjo A.Kamarauskas, toks grunto pilstymas, atliekant valymą griežtai draudžiamas.