Lietuviai raginami mažuosius globos namų gyventojus pasiimti į namus bent savaitgaliais ir per atostogas
Lietuvoje pradedama akcija „Palik pėdsaką vaiko širdy”. Ji skatins suaugusiuosius ir šeimas užmegzti draugystę su vaikais, gyvenančiais globos įstaigose. Net ir trumpą laiką trunkanti globa, nesavanaudiškas bendravimas, kartu švenčiamos šventės, leidžiamas laisvalaikis ar atostogos daro stebuklus.
Vienintelė prošvaistė
Alytaus apskrities vaikų globos namų direktorius Ramutis Žebuolis su nostalgija prisimena pirmuosius metus po nepriklausomybės atkūrimo. „1990 metais per Velykas iš 180 mūsų auklėtinių tik 18 liko globos namuose, kitus išsivežė šeimos, jiems atsirado vietos prie nepažįstamų žmonių šventinio stalo”, – sako R.Žebuolis.
Deja, gerumo pliūpsnis greitai užgeso. Šiuo metu tik apie dvi dešimtis lietuvių šeimų savanoriškai globoja vaikus, gyvenančius Alytaus apskrities vaikų globos namuose. Pasiima juos į namus per šventes, savaitgaliais, per atostogas, kartu leidžia laisvalaikį, bendrauja, leidžia jiems pasidžiaugti tikru šeimos gyvenimu.
Alytiškiams pavyko užmegzti ryšius su į savanorišką labdaringą veiklą įsitraukusiais prancūzais. Jų šeimos nuo 1995 metų kiekvieną vasarą į Prancūziją pasiima po kelias dešimtis globotinių, kurie atostogauja prie jūros, ten išbūna po kelis mėnesius. „Jiems tai didžiulis įvykis”, – sako globos namų vadovas.
Ir šiemet 22 globos namų gyventojai rengiasi į Prancūziją, dvi dešimtys atostogaus lietuvių globėjų šeimose. Likę 100 vasarą leis globos namuose.
R.Žabolio teigimu, vyresniems nei 7 metų amžiaus vaikams trumpalaikė globa – vienintelė prošvaistė. Jei iki tol jų niekas neįsivaikino ar nepaėmė globoti, vadinasi, jie turi kokių nors trūkumų: fizinių ar dvasinių.
Įsipareigojimas ir atsakomybė
Lietuvoje yra nemažai žinomų žmonių, kurie savo iniciatyva imasi globoti tikrųjų tėvų netekusius vaikus ar paauglius iš globos įstaigų. Verslininkė, „Šiltų širdžių” klubo prezidentė Roma Barauskienė taip pat turi tokios patirties.
„Šį žingsnį reikia labai gerai apgalvoti. Juk vaikas, kurį laikinai imiesi globoti, pasikvieti kartu leisti laisvalaikio, įtrauki į renginius, visuomeninę veiklą, vis tiek širdies gilumoje tikisi kažko daugiau. O tu jam gali duoti tik trumpą vilties kibirkštėlę, nes neturi galimybių įvaikinti ar globoti nuolatos, juk yra ir sava šeima, vaikai”, – kalba R.Barauskienė.
Savanoriškai globojančių likimo nuskriaustus vaikus klubo narių yra ir daugiau. Šiai veiklai pradžią davė klubo bendravimas su globos įstaigomis, bendri projektai.
Vieniši ir nesaugūs
Akciją „Palik pėdsaką vaiko širdy” inicijavo Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba kartu su bendrove „Seesam Lietuva gyvybės draudimas”. Jos metu bendrovė ne tik savo klientams laiškais, lankstinukais platins informaciją apie savanorišką globą, skatins įsitraukti į šią veiklą.
Šiuo metu 190 mūsų šalyje veikiančių vaikų globos įstaigų auga apie 4 tūkst. 7 – 17 metų amžiaus vaikų, kuriuos būtų galima globoti. Dėl vyresnio amžiaus tik nedidelė jų dalis gali tikėtis būti įvaikinti.
„Kiti gali užaugti nė nesužinoję, kas yra tikra šeima. Grupėse ar šeimynose yra po 10 vaikų, kuriais visą laiką rūpinasi dvi tos pačios auklėtojos, bet vaikai vis tiek jaučiasi nesaugūs, vieniši, nereikalingi. Neišmoksta jausti atsakomybės už kitus, todėl pradėti savarankišką gyvenimą jiems būna labai sunku”, – aiškina tarnybos direktorė Odeta Tarvydienė.
Jos įsitikinimu, Lietuvoje yra gerų žmonių, kurie norėtų padėti tokiems vaikams, bet nuolatos globoti ar įsivaikinti neturi sąlygų, nepakanka pajamų. Jie galėtų vaikus globoti savanoriškai. Prieš startuojant akcijai atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad apie šią globos formą labai trūksta informacijos.
Pasak O.Tarvydienės, šiek tiek nuvylė, kad vos 3 proc. apklausos dalyvių išreiškė aiškų norą dalyvauti šioje kilnioje veikloje, o net 76 proc. ja nenorėtų užsiimti. Nejaugi lietuviams svetimas gerumas, noras padėti kitam?
„Kai apskaičiavome, kad tai sudaro apie 70 tūkst. Lietuvos gyventojų, arba 25 tūkst. šeimų, pamatėme, kad padėtis ne tokia bloga. Yra viltis, kad jei bent dalis jų ryšis savanoriškai globai, vaikų globos įstaigos bent per šventes, atostogas, savaitgaliais ištuštės”, – tikisi tarnybos direktorė.
Pasak apklausą atlikusios bendrovės „Baltijos tyrimai” rinkodaros direktoriaus Romo Mačiūno, labiau linkusios trumpalaikei globai ryžtis moterys, 25 – 44 metų ir vyresnio amžiaus gyventojai, jau auginantys savus vaikus, namų šeimininkės, žmonės su aukštuoju išsilavinimu. Juos tai daryti skatintų gailestis, noras padėti likimo nuskriaustiesiems.
Numatyti saugikliai
Suaugusiojo ar šeimos draugystė su tėvų globos netekusiu vaiku pagrįsta nesavanaudiškumu, abipusiu pasitikėjimu, pagarba. Iš globėjo ji reikalauja tik laiko ir dėmesio: jis turėtų su vaiku bendrauti ne mažiau kaip 2 val. per savaitę. Iš pradžių galima susitikti globos institucijoje, vėliau pasikviesti į svečius, kartu leisti laisvalaikį.
Globėju gali tapti pilnametis asmuo ar šeima, kurių ketinimai ir lūkesčiai geriausiai atitinka vaiko interesus ir poreikius. Tereikia kreiptis į savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybas. Jų darbuotojai įvertins, ar norinčiajam įsitraukti į šią veiklą galima patikėti vaiką.
Vėliau bus nurodytos globos įstaigos, į kurias nuvykus bus galima susipažinti su tokiai globai psichologiškai parengtais vaikais, pasirinkti iš jų vieną, kuriam pajusite simpatiją ar užsimegs ryšys, susipažinti su jo istorija.
Pasak O. Tarvydienės, patirtis rodo, kad draugystė su suaugusiuoju leidžia patirti teigiamų emocijų, kurios skatina vaiko asmenybės raidą, praturtina pasaulio suvokimą, išauga pasitikėjimas savimi ir kitais, ugdoma atsakomybė. Ji akcentuoja, kad ši globos forma nėra visiškai neįpareigojanti. Už žmogiuką, su kuriuo susibičiuliauji, tam tikra prasme tampi atsakingas.
Savanoriškai globojant vaiką labai svarbu tesėti pažadus, paaiškinti, kad visam laikui jis čia likti negalės, nes šeima neturi galimybių jo įsivaikinti, todėl teks grįžti į globos įstaigą. O jei kartais dėl vienų ar kitų priežasčių globa nebegalėtų tęstis, vaikui reikia labai aiškiai pasakyti, kad ne jis dėl to kaltas.
Neatsitiktinai savanoriškai globoti galima tik vaikus nuo 7 metų, manoma, kad tokiame amžiuje jie jau suvokia realybę, jiems galima paaiškinti šios globos taisykles ir sąlygas.