Pagal šiuo metu Lietuvoje pavirtintą tvarką stresas darbe yra pripažįstamas kaip kenksmingas darbo aplinkos veiksnys, toks pats kaip triukšmas, vibracija, pavojingos cheminės medžiagos. Tačiau tyrimų apie tai yra dar mažai.
Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenimis, beveik vienas iš trijų darbuotojų Europoje (daugiau kaip 40 mln. žmonių) yra veikiami streso darbe. Stresas yra antroji po nugaros skausmo su darbu susijusi problema Europos Sąjungoje (ES). Stresas sukelia daugiau nei ketvirtadalį visų su darbu susijusių fizinės ir psichinės sutrikimų, dėl kurių netenkama darbingumo dviems ir daugiau savaičių.
Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenimis, ES šalys patiria dideles ekonominės išlaidas įveikiant stresą darbe. Tai apie 20 milijardų eurų per metus. Švedijoje – apie 45 mln. eurų. Tai sudaro 10 proc. visų draudimo išmokų už susirgimus darbe.
Tyrimo duomenimis, dažniausiai stresą darbe sukelia: laiko trūkumas ar priverstinis darbo tempas, apribota sprendimų priėmimo laisvė, viršininkų ar kolegų nepakankama parama arba pripažinimas. Kai neaiškios darbo, pareigybės instrukcijos, nesubalansuota darbuotojų teisė ir atsakomybė, kompetencijos stoka. Darbo įvertinimo ir užmokesčio stoka, darbo netekimo grėsmė. Darbo aplinkos veiksniai: cheminiai, fizikiniai, biologiniai, ergonominiai, fiziniai.
Specialistų nuomone, stresas darbe tiesiogiai kenkia verslui: sukelia darbuotojų klaidas, prastą darbo kokybę ir sumažėjusį produkcijos kiekį. Padidėja sergamumas, darbo vietų kaita, galimi nelaimingi atsitikimai.
Kauno medicinos universiteto mokslininkų duomenimis, intensyvus ir ilgalaikis stresas darbe žmogui gali sukelti psichinės ir fizinės sveikatos sutrikimus, suformuoti patologinius pakitimus centrinėje nervų, širdies ir kraujagyslių, endokrininėje ir kitose sistemose. Gali suaktyvėti širdies ligos, aterosklerozė, dvylikapirštės žarnos opa, žvynelinė, kai kurios imunoalerginės ligos.
Pasak mokslininkų, patyrus didelį stresą atsiranda nepakeliamas nuovargis, nervingumas, bendras silpnumas, galvos skausmas. Sutrinka mąstymas ir dėmesys, rega, orientacija, net klausa. Dėl ilgalaikio streso gali atsirasti depresija, nerimas, baimė, ankstyvas senėjimas.
Pasak Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) specialistų, stresas nėra liga. Tai psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, kurios galima išvengti ar ją sumažinti. Pozityvus stresas padeda susikoncentruoti veiklai.
Visuomenės sveikatos specialistai sako, kad mažinant darbo streso lygį organizacijose reikalinga kenksmingų darbo veiksnių kontrolė, geras darbo organizavimas ir vadyba. Įtampą darbe mažina geras bendras mikroklimatas ir darbdavio pozicija šiais klausimais, galimybė kontroliuoti su savo darbu susijusią situaciją, geri tarpusavio santykiai kolektyve. Pasitikintys savimi darbuotojai ne taip jautriai reaguoja į įtampą darbe, lengviau prisitaiko prie padidėjusio darbo krūvio ar naujos darbo vietos.
Kaip sakė KVSC visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė darbo higienos gydytoja Jovita Šarkinienė, saugiomis, sveikatai nekenksmingomis ir streso nesukeliančiomis darbo sąlygomis privalo rūpintis darbdavys. 2005-08-24 LR sveikatos apsaugos ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtinta psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai. Nustačius, kad stresas darbe neatitinka saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų darbdavys privalo imtis streso darbe mažinimo ar šalinimo priemonių.