Locmanų kateris „Smiltė“ – didesnis ir patogesnis už „Dangę“

Rudens pradžioje iš Estijos turėtų būti parplukdytas naujasis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos locmanų kateris „Smiltė“. Pradėjus statyti laivą, teko priimti sprendimą balastinio vandens tankus keisti kuro tankais. Kodėl?

Sutartis dėl naujo laivo statybos su bendra suomių ir estų laivų statykla „Baltic Workboats“, įsikūrusia Saaremo saloje, buvusiame jachtklube, pasirašyta pernai rugpjūtį. Kateris kainuos 3 mln. 21 tūkst. Lt. Jo ilgis – 19,5 m, plotis – 5,5 m, grimzlė – 1,5 m, pagrindinio variklio galingumas – 525 kilovatai, greitis – 16 mazgų.

Uosto direkcija, rinkdama laivų pavadinimus, stengiasi atsižvelgti į tai, kad jie būtų susiję ar su Klaipėdos krašto vietovardžiais, ar su upių pavadinimais, ar su kokiu nors gamtos reiškiniu. Pasak Uosto direkcijos Laivyno skyriaus viršininko Vytauto Saulėno, norėta naująjį locmanų katerį pavadinti „Minge“, nes tai prūsiškas pavadinimas, bet, pasirodo, toks laivas jau yra, tad buvo pasirinktas pavadinimas „Smiltė“.

Ledas ir bangavimas

Rengiant locmanų katerio „Smiltė“ projektą pagrindu imtas Anglijos projektavimo kompanijos teorinis brėžinys. V. Saulėno teigimu, toks kateris jau buvo pastatytas Niūfaundlende ir dirbo Sent Džonse, tad Uosto direkcijos katerio projektuotojai buvo nuvykę jo apžiūrėti bei parengė savo projektą, atsižvelgdami į tai, kad „Smiltė“ turės dirbti sunkesnėmis bangavimo sąlygomis. Taigi net esant didesniam nei 2 m bangų aukščiui locmanams turėtų būti saugu įlipti ir išlipti iš katerio „Smiltė“.

Naujasis kateris turės sutvirtintą korpusą, kad galėtų plaukioti ledo sąlygomis ir pralaužti bent jau 20 cm storio ledą. Tiesa, Klaipėdos uostas yra neužšąlantis, tačiau jis yra susijęs su Kuršių mariomis. Jose prasidėjus ledonešiui uostui reikia katerio, kuris galėtų netrukdomas išplaukti į jūrą ar pasiekti bet kurį uosto tašką.

Palyginti su 2003 metais Uosto direkcijos įsigytu locmanų kateriu „Dangė“, „Smiltė“ bus didesnė, sunkesnė ir patikimesnė, kai reikės dirbti ekstremaliomis sąlygomis, t. y. esant didesniam nei 2 metrų bangavimui. Be to, kai uosto akvatorijoje dėl ledonešio susikaups daug ledo lyčių, jis bus pagrindinis uosto kateris, nes „Dangės“ korpusas silpnesnis.

Turės gelbėjimo įrangą

Naujasis kateris turės specialią žmogaus iškėlimo iš vandens įrangą. Laivo įgula – 2 žmonės. Vienas turi nuolatos stovėti prie vairo ir valdyti katerį, o antras vienas pats padėti skęstančiajam, įtraukti jį į katerį ar iškelti skenduolį yra nepajėgus. Su naująja įranga ir vienas žmogus sugebės atlikti tokį darbą.

Pasak V. Saulėno, vienas iš papildomų reikalavimų, kuriuos locmanų kateriams kelia Tarptautinė locmanų asociacija, – tokios įrangos įsigijimas. Mat locmanai per dieną kartais net kelis kartus lipa ir išlipa iš laivo, tad kasdien gali iškristi už borto.

Nereiks lakstyti kuro

„Smiltė“ turės ir nedidelį pagalbinį variklį. Jo dėka tokiu atveju, jeigu sugestų pagrindinis variklis, kateris, kad ir lėtai, tačiau sugebės grįžti į uostą. Laivas „Dangė“ turi du pagrindinius variklius. Perkant „Smiltę“ taupyti pinigai, tad pasirinktas laivo projektas su vienu pagrindiniu varikliu.

Sprendimas „Smiltėje“ balastinio vandens tankus keisti kuro tankais priimtas, uosto kapitono Viktoro Lukoševičiaus teigimu, siekiant pailginti laivo plaukiojimo autonomiškumą. Kitaip sakant, kateris galės ilgiau plaukioti negrįždamas į krantą pasipildyti kuro atsargų. Locmanai dirba ištisą parą, priklausomai nuo laivų eismo intensyvumo uoste, tad bunkeriavimo operacijos gana dažnos.

Be to, kuro locmanų kateris „Dangė“ gaudavo iš Uosto direkcijai priklausančio paieškos ir gelbėjimo laivo „Šakiai“. „Vakarų eksprese“ jau buvo rašyta, kad ruošiamasi laivus „Šakiai“ ir „Viesulas“ perduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT). Taigi tokios galimybės „Smiltė“ ateityje neturės. Susidarius tokiai situacijai teko priimti sprendimą daryti pakeitimus jau pradėjus statyti laivą.

Uosto kapitono, kuris neseniai lankėsi statykloje ir apžiūrėjo Lietuvai statomą laivą, teigimu, šis pakeitimas itin didelių papildomų lėšų nepareikalaus, bet kateriui nereikės dažnai grįžti į uostą dėl kuro. Jo atsargas jis galės pildytis, sakykime, kartą per savaitę.

Nauja katerių karta

Toje pačioje suomių ir estų laivų statykloje kaip ir „Smiltė“ statomi greitaeigiai jūriniai kateriai ir VSAT Pakrančių apsaugos rinktinei. Ten pastatyta ir „Dangė“, ir Lietuvos saugios laivybos administracijos inspekcinis laivas „Vėlungis“.

Estijos locmanai užsisakė net penkis tokius katerius kaip „Smiltė“. Pirmas šios serijos laivas skirtas estams, o antras – lietuviams.

Beje, šioje statykloje, kuri specializuojasi statydama uosto paslaugas teikiančius laivus ir pasižymi suomiška darbo kultūra, pastatytas netradicinis jūrų locmanų kateris, kurio greitis – 45 mazgai. Jis turi du variklius, kurių kiekvieno galingumas – 1500 AG, laivas labai manevringas ir plaukia greičiau nei kruizinis laineris. Toks kateris skirtas į Taliną atplaukiantiems kruiziniams laineriams aptarnauti. Mat, kai jie pradeda plaukti kelių valandų intervalu, net 24 mazgų greičiu plaukdami kateriai nebespėja lakstyti paskui juos.

Anksčiau 45 mazgų greitį pasiekdavo tik kariniai laivai. Beje, Uosto direkcijos greitaeigio katerio „Žaibas“, skirto žmonių paieškai ir gelbėjimui, greitis – 40 mazgų. Jis iš Klaipėdos į Juodkrantę nuplaukia per 7 minutes, o greitasis estų locmanų kateris tokį atstumą įveiktų per tris minutes.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.