Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių ekonomikos augimas išliks tvarus, nors pasaulinės ūkio plėtros tendencijos išlieka gan neaiškios, teigia analitikai.
Pasak didžiausios Šiaurės šalyse ir Baltijos valstybėse finansų grupės „Nordea” vyriausiojo analitiko Rogerio Wessmano, nepaisant gan staigių svyravimų pasaulio rinkose, ūkio augimas lėtės labai nežymiai. Jis taip pat prognozuoja, kad visos trys šalys eurą greičiausiai įsives 2009 metais.
„Nordea” prognozuoja, kad pasaulio ekonomikos bendrasis vidaus produktas šiemet augs maždaug 4,4 proc., o kitąmet bei 2008 metais Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sieks 3,8-3,9 proc. Europos ekonomikos plėtra nusistovės ties 2 procentais.
„Pasaulio ekonomikos būklę vertinčiau pozityviai. Šiemet išryškėjo viena tendencija – JAV ūkio spurtas baigiasi, todėl ekonomikai reikia naujo variklio. Augimo centras pamažu vėl persikelia į kylančių rinkų valstybes. Europos ūkio plėtrą užtikrina eksportas ir investicijos”, – konstatavo R.Wessmanas.
Analitikas akcentavo pokyčius JAV būsto rinkoje, kur pastaraisiais mėnesiais fiksuojamas kainų kritimas ir pasiūlos augimas. Nekilnojamojo turto kainų korekcijų riziką „Nordea” prognozuoja ir Baltijos šalyse, tačiau didžiausią pavojų joms kelia perkaitimo galimybė.
Anot „Nordea” vyriausiojo analitiko, Latvijoje ekonomikos perkaitimo simptomai ryškiausi, Lietuvoje tokio pavojaus galimybė labai menka. Estijoje didžiausią nerimą kelia nevaldomas skolinimosi apimčių augimas. Pastabų dėl nevaldomo skolinimosi susilaukia ir Lietuva.
R.Wessmanas pažymi, kad visose trijose valstybėse vartotojų kainų indeksas nenumaldomai kyla, todėl Lietuva ir Estija tapti euro zonos narėmis jau 2008-aisiais galėtų tik tuomet, jei nafta pradėtų pigti, o šalys laikytųsi griežtos fiskalinės politikos. Latvija beveik neturi galimybių įsivesti eurą iki 2008 metų ir šis faktas gali lemti staigų Latvijos tarpbankinių palūkanų lygio kilimą. Tuo tarpu kitose Baltijos šalyse toks scenarijus vargiai tikėtinas.
Baltijos šalys „Nordea” ekspertų pagyrimo susilaukė už tai, kad joms pavyksta išlaikyti einamosios sąskaitos deficitą nepavojingoje ekonomikai zonoje. Be to, deficitas nėra finansuojamas „karštais pinigais” (brangiomis paskolomis), o eksporto apimčių augimas viršija einamosios sąskaitos deficito ir BVP santykį. Visa tai – saugaus ir stabilaus augimo indikatoriai.
Banko analitikas pažymėjo, kad Europos centrinis bankas šiemet tęs bazinių palūkanų didinimo politiką ir tai nėra geros žinios besiskolinantiems.
Ekspertas mano , kad šiemet Europos centrinis bankas palūkanas didins tris kartus, atsižvelgdamas į Europos ūkio augimo prognozes ir galimus staigius JAV ekonomikos posūkius.
„Nordea” prognozuoja, jog JAV Federalinis rezervų bankas šiemet nebedidins bazinės palūkanų normos, todėl šiemet išseks užsienio kapitalo įplaukos, kuriomis pernai buvo sėkmingai dengiamas milžiniškas JAV prekybos deficitas ir palaikomas doleris. Šiemet tokio saugiklio JAV nacionalinė valiuta greičiausiai nebeturės, todėl doleris greičiausiai silpnės ir toliau.
„Nordea” yra didžiausia finansinių paslaugų bendrovė Šiaurės šalių ir Baltijos regione. Grupės turtas siekia 325,5 mlrd. eurų (1122,98 mlrd. litų).