Vilniuje bus įamžintas garsių lietuvybės puoselėtojų brolių Petro, Antano ir Jono Vileišių atminimas – 2010 metais skvere T. Kosciuškos gatvėje iškils jiems skirtas paminklas. Šiandien Vilniaus miesto taryba patvirtino sostinės Savivaldybės ir viešosios įstaigos „Vileišių kolegija”, ketinančios statyti paminklą, sutartį.
Sutartyje numatoma, kad „Vileišių kolegija” rūpinsis rėmėjų lėšų rinkimu, paminklo sukūrimo konkursu ir pastatymo darbais, kurie kainuos apie 800 tūkst. litų. Savivaldybė įsipareigoja organizuoti teritorijos prie paminklo sutvarkymo darbus, kurių numatoma vertė yra 1,1 mln. litų.
Paminklui sukurti bus skelbiamas konkursas, kurio vertinimo komisijoje dalyvaus Savivaldybės ir „Vileišių kolegijos” atstovai. Konkurso nugalėtoją numatoma paskelbti po dvejų metų, o paminklą pastatyti – po ketverių metų nuo sutarties pasirašymo.
Broliai Vileišiai yra neatskiriamai susiję su Lietuvos ir jos sostinės atgimimu. Vileišių paminklas primins jų kovą dėl lietuvių kalbos teisių, mokslo, kultūros, švietimo įstaigų ir draugijų steigimą ir veiklą, Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo darbus.
Petras Vileišis (1851–1926) buvo įžymus kelių inžinierius, geležinkelių ir tiltų statytojas, verslininkas ir verslininkystės ideologas, lietuvių tautos atgimimo žadintojas. Jis turėjo aiškų planą, kaip savo kapitalą panaudoti tautiniam kultūriniam darbui Vilniuje, ir jį įgyvendino. 1901 m. įkūrė geležies dirbinių gamyklą, 1904 m. – spaustuvę, turėjusią naujausius to meto įrengimus. Kultūros židiniu Vilniuje tapo P. Vileišio rūmai, pastatyti 1904–1906 m. Dar spaudos draudimo metais P. Vileišis rašė, rengė ir savo lėšomis leido mokslo žinių populiarinimo knygas, įsteigė, redagavo ir leido pirmąjį lietuvišką dienraštį „Vilniaus žinios”. Dienraštis parengė dirvą Didžiajam Vilniaus Seimui. P. Vileišis buvo dosnus tautinei kultūrai ir švietimui, jo mecenavimas tapo tvirtu materialiniu ir dvasiniu pamatu XX a. pradžioje besikuriančiai nepriklausomai Lietuvai.
Brolio pradėtos Vilniaus sulietuvinimo akcijos talkininku tapo daktaras Antanas Vileišis (1856–1919), pirmosios po spaudos draudimo lietuviškos mokyklos – Vilniaus lietuvių dviklasės mokyklos steigėjas, lietuvių kultūros draugijų organizatorius ir vadovas, lietuviškų knygų medicinos bei higienos žinioms populiarinti autorius ir leidėjas.
Teisininkas Jonas Vileišis (1872–1942) žinomas kaip nuoseklus Vinco Kudirkos bendramintis, demokratinių idėjų puoselėtojas, aktyvus Vilniaus kultūrinio sąjūdžio dalyvis, Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto bendraautorius ir signataras, pirmųjų Lietuvos vyriausybių narys, laikraščių, tarp jų ir „Lietuvos žinių”, steigėjas ir leidėjas, publicistas, Lietuvos miestų sąjungos kūrėjas, kultūros ir meno mecenatas.