Siūloma Kaune kurti Rytų dailės muziejų, kuris leistų iš arčiau pažvelgti į XX a. lietuvių intelektualų visuotinio įkvėpimo šaltinį
Kolekcininkas profesorius Algimantas Miškinis siūlo Kaune kurti Rytų dailės muziejų. Jo ekspozicijos pagrindą sudarytų M.Žilinsko dailės galerijoje ir privačiose kolekcijoje esantys rytietiškojo meno vertybės.
Katalogą parengti nebus lengva
Profesorius Algimantas Miškinis visą savo meno kolekciją prieš metus padovanojo gimtajam miestui. Daugiau kaip penkis dešimtmečius profesoriaus kaupti lietuvių dailės rinkiniai jau tapo Kauno nuosavybe, o rytietiškosios kolekcijos dalies kol kas nėra kaip perduoti, nes nėra vertybes aprašančio katalogo.
Tačiau netrukus situacija pasikeis. Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje Vilniuje, Senajame arsenale, atidaryta paroda „Rytų šalių dailė”, kurios eksponatai – atkeliavę iš A.Miškinio kolekcijos. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys už suteiktą galimybę vilniečiams pirmiesiems išvysti A.Miškinio rytietiškojo rinkinio vertybes, pasižadėjo išleisti parodos katalogą, palengvinsiantį Rytų šalių dailės kolekcijos perdavimą Kauno miestui.
Parengti katalogą nebus lengva. Rytietiškoji A.Miškinio kolekcijos dalis nėra išsamiau tyrinėta. Kai kurių vertybių sukūrimo laiką, autorius, mokyklą, siužetus gali tiksliai nustatyti tik Rytų meno specialistai, kurių Lietuvoje nėra. „Susitarta su Rusijos ambasados kultūros atašė, kad iš šioje šalyje esančio Miklucho Maklajaus instituto bus atsiųsti specialistai, padėsiantys identifikuoti vertybes. Ryšiais žada padėti ir Japonijos ambasada”, – sakė A.Miškinis.
Kolekcijos viena kitą papildytų
Artėjant dienai, kai ir A.Miškinio sukaupti rytietiškosios dailės lobiai taps Kauno nuosavybe, profesorius prakalbo apie idėją Kaune steigti Rytų dailės muziejų. „Keliautojas, kolekcininkas Paulius Normantas kartą atvyko pas mane pažiūrėti, ką savo kolekcijoje turiu. Pradėjome su juo diskutuoti apie tai, kad galima būtų visuose Lietuvos muziejuose esančias rytietiškojo meno vertybes sudėti į krūvą ir Kaune įkurti Rytų dailės muziejų”, – prisiminė A.Miškinis.
Abu susėdę tada lengvai suskaičiavo, kur Lietuvoje daugiausiai yra sukauptų rytietiškų vertybių: M.Žilinsko galerijoje ir asmeninėje A.Miškinio kolekcijoje Kaune bei P.Normanto ir profesoriaus Antano Andrijausko privačiuose rinkiniuose Vilniuje. Meno dirbinių iš bronzos bei spalvotosios grafikos yra M.Žilinsko dailės galerijos fonduose ir A.Miškinio kolekcijoje. Kaunietis kolekcininkas taip pat turi didelę kaulo dirbinių kolekciją. P.Normantas nuo seno renka amuletus ir tapybą ant šilko, vadinamuosius tankus. A.Andrijausko kolekcijoje yra japoniškų graviūrų, sidabro dirbinių iš Tibeto ir Buriatijos, medžio – iš Kinijos ir vertingas šiuolaikinės japonų keramikos rinkinys.
„Kolekcijos viena kitą papildytų ir kompleksiškai pristatytų įvairių Rytų valstybių kultūrą”, – svarstė A.Miškinis.
Ketino įkurti mečetėje
Naujo muziejaus idėjos bendraautorius P.Normantas, profesoriaus žodžiais, po kurio laiko sudvejojo ir ėmė rūpintis asmeninio muziejaus Vilniuje kūrimu. Šiuo metu keliautojas išvykęs į Tailandą ir yra nepasiekiamas. Tačiau A.Miškinis įsitikinęs, kad Rytų dailės muziejaus Kaune idėja dar nėra palaidota. „Į rytus nuo Vengrijos, kuriame yra Rytų dailės muziejus, daugiau tokių muziejų nėra”, – galimybę Kaune įkurdinti turistams patrauklų objektą svarstė kaunietis profesorius.
„Mielai padovanočiau viską, ką turiu”, – idėją Kaune kurti Rytų dailės muziejų entuziastingai sutiko A.Andrijauskas. Iš Kauno kilęs profesorius prisiminė, kad sovietmečiu buvęs beveik parengtas projektas Rytų muziejų įkurdinti mečetėje ir planuotame statyti jos priestate. Atkūrus nepriklausomybę, mečetė buvo grąžinta religinei bendruomenei.
Lietuvių meilė Rytams slypi istorijoje
A.Andrijausko žodžiais, Rytų dailės muziejaus steigimas tarpukario laikinojoje sostinėje būtų logiškas žingsnis. Nes visam praėjusio amžiaus intelektualų žiedui buvo svarbi Rytų ir Vakarų kultūrų sąveikos problema ir tuo mes skyrėmės nuo latvių. Į kurią garsią praėjusio amžiaus pavardę bakstelėsi, to kūryboje ir rasi rytietiškosios kultūros atšvaitų: Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Liudas Truikys, Mstislavas Dobužinskis, Stasys Šalkauskis, Juozas Miltinis. „Priežasčių reikėtų ieškoti mūsų istorijoje. LDK buvo milžiniška valstybė tarp Rytų ir Vakarų, – aiškino A.Andrijauskas. Atrodo, lietuvių nostalgija Rytų kultūroms tebesitęsia. Vilniaus universiteto profesorius liudijo, kad į orientalistikos studijas būna didžiausi stojančiųjų konkursai, o studentai yra „vienas už kitą gabesni”.
Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis pritarė, kad Rytų dailės muziejus Kaune – gera idėja ir sena miesto svajonė. Jis svarstė, kad dovanotas rytietiškas vertybes galima būtų įkurdinti M.Žilinsko galerijos dalyje bei galimame priestate su atskiru įėjimu iš Kęstučio gatvės. Tačiau tai yra tolimesni plėtros planai, kol kas muziejuje gyvenama Centrinių rūmų rekonstrukcijos nuotaikomis.