Ankstų šeštadienio rytą į Kauno apylinkės teismą ginkluoti policininkai atgabeno antrankiais surakintą 22 metų panevėžietį Eimantą Ramanauską. Prieš savaitę, sekmadienį apie 16 val. Kaune, matant liudininkams, jis peiliu mirtinai subadė savo artimą draugę 19-metę Vaivą Ašakaitę.
Draugės akyse jis perpjovė merginai gerklę, kelis kartus dūrė Vaivai į šoną, pilvą, krūtinę, supjaustė rankas. Po šio kraupaus išpuolio E.Ramanauskas pelnė „skerdiko” pravardę.
Žudikas net keturias dienas sėkmingai slapstėsi nuo pareigūnų. Praėjusio ketvirtadienio vakarą jo pėdsakus policininkai aptiko Radviliškio rajone. Per persekiojimo ten jį ir pavyko pagauti.
Nuolat pykdavosi
Teisme žudikas pasakojo su savo auka, panevėžietė V.Ašakaitė, susipažinęs maždaug prieš pus-trečių metų. Tada abu jaunuoliai gyveno Panevėžyje. Po kurio laiko E.Ramanauskas persikraustė gyventi į Kauną, apsistojo mirusios senelės bute. Paskui mylimąjį atvyko ir jo draugė.
Mergina vienoje Kauno vidurinių mokyklų baigė 12-ąją klasę. Vaikinas tuo metu įstojo mokytis į Kauno prekybos ir verslo mokyklą.
„Mes gyvenome kartu kaip vyras ir žmona. Su Vaiva kartais pykdavomės, konfliktus dažniausiai išprovokuodavo ji. Būdavo ir taip, kad net kelis mėnesius nesipykdavome. Kartą švenčiant Naujuosius metus ji man į ausį sviedė taurę. Aš buvau girtas, trenkiau Vaidai į veidą. Tai buvo vienintelis rimtesnis mūsų konfliktas”, – ramiu balsu pasakojo žudikas.
Per gimtadienį gėrė savaitę
Smurtu ir prievarta grįstuose Vaivos ir Eimanto santykiuose tvyrojusi įtampa kulminaciją pasiekė daugiau nei prieš mėnesį. Negalėdama pakęsti girtaujančio, sunkiai prognozuojamo draugo išpuolių mergina nusprendė jį palikti.
„Balandžio 8 dieną švenčiau savo gimtadienį. Su draugais daug gėriau, namo grįžau tik po savaitės. Vaiva dėl to labai supyko ir mane paliko. Po to sužinojau, kad ji apsistojo pas savo draugę. Rašiau jai žinutes, prašiau sugrįžti. Jinai nenorėjo manęs matyti ir bendrauti”, – pasakojo žudikas.
Aktorius melagis
Tikėdamasis susigrąžinti draugę E.Ramanauskas balandžio 17-ąją inscenizavo savižudybę. Ant tilto per Nemuną buvo rastas jo automobilis, o jame atsi-sveikinimo raštelis. „Myliu mamą, myliu Vaivą. Atleiskite, jeigu kas buvo ne taip”, – rašė E.Ramanauskas.
Įtardami, kad jaunuolis galėjo nusižudyti, jo kūno upėje kelias valandas nesėkmingai ieškojo narai. Kitą dieną E.Ramanauskas atsirado savo tėvo namuose, Panevėžyje. Girtas vaikinas tikino šokęs nuo tilto, tačiau sugebėjęs išplaukti į krantą. Policijos pareigūnai šia versija netiki, beveik neabejoja, kad šį spektaklį panevėžietis surengė tikėdamasis susigrąžinti draugę.
Pavogė patėvio „Audi”
Nepavykus drastišku būdu susigrąžinti Vaivą, E.Ramanauskas pradėjo be saiko girtuokliauti.
„Kartą girtas važiavau pro Šilainius, pamačiau ją einančią su drauge. Pasekiau iki namo, į kurį jos įėjo. Kitą dieną iš ryto atvažiavau, jas irgi mačiau, tada sužinojau, kurioje laiptinėje jos gyvena”, – teisme prisiminimais dalijosi žudikas.
Sužinojęs Vaivos laikiną būstą, E.Ramanauskas nenurimo. Lemtingąją gegužės 22-ąją vaikinas leido Panevėžyje. Galiausiai jis nusprendė vykti į Kauną, tuo tikslu jis iš patėvio pavogė automobilį „Audi A6”. Teisme žudikas tikino labai norėjęs pamatyti Vaivą ir jokiu būdu neketinęs jos žudyti.
„Nuvažiavau į Baltų prospektą, pamačiau Ingridą, šalia stovėjo Vaiva, ji turėjo lagaminą su ratukais. Jos mane pastebėjo, nuėjo į kiemus, prie namo. Įvažiavau į jo kiemą, išlipau pasikalbėti su Vaiva”, – kalbėjo skerdikas.
Kaltę vertė nužudytajai
E.Ramanauskui pradėjus artintis nevaldomą jo būdą žinojusios merginos nujautė gresiančią nelaimę.
„Geriau neik, iškviesime „mentus”, – perspėjo viena jų.
„Priėjau prie Vaivos, pasakiau kad grąžintų mano mašinos raktelius ir pultelį. Ji man liepė pirmiausia atiduoti jos telefoną, ėmė mane bjauriai keikti”, – savo padėtį mėgino švelninti žudikas.
Teisėjo paklaustas, kokiais žodžiais mergina jį pavadino, E.Ramanauskas kurį laiką tylėjo. Po to paklausęs, ar teisme galima keiktis, žudikas prasižiojo.
„Vaiva sakė „atšok, b…”, „eik tu na…, sup… gaidy”. Tada aš labai supykau, mano rankose automatiškai atsirado peilis, dūriau jai į kaklą, po to kelis kartus į krūtinę, šoną, pilvą. Kiek kartų dūriau Vaivai, neprisimenu”, – ramiu balso pasakojo žudikas.
Nesiskyrė su peiliu
„Skerdiku” pramintas E.Ramanauskas tarsi patvirtindamas kalbas apie gaivališką savo prigimtį prisipažino paskutinius ketverius ar penkerius paskutinius metus visada nešiodavęsis už diržo užkištą lenktinį peilį.
„Gal jūs esate koks čečėnas, avaras, gruzinas? Kam jums reikėjo to peilio?” – paklausė teisėjas.
Grotuotame narve tūnojęs antrankiais surakintas žudikas į klausimą taip ir nesugebėjo atsakyti. Jis tikino niekada anksčiau peilio nenaudojęs žmonėms žudyti. Kelis kartus paklaustas, ar nusikaltimo padarymo metu buvo blaivus, E.Ramanauskas tikino tą dieną išgėręs tik buteliuką „Mix”. Stipresnių alkoholinių gėrimų jis tikino nevartojęs.
Bėgo nuo policijos
Nužudęs savo draugę iš patėvio pavogtu automobiliu E.Ramanauskas iš Kauno pasuko Prienų link. Pakeliui jis nusipirko butelį degtinės ir jį išgėrė.
„Visas drebėjau, negalėjau vairuoti”, – teisinosi žudikas.
Prienų rajone esančiuose tvenkiniuose jis nuplovė kruviną peilį, išsiskalbė Vaivos krauju aptaškytus marškinėlius, nusivalė kruvinus batus. Tą pačią dieną jis atsibastė į Klaipėdą, nuvyko į Kuršių neriją. Ten žudikas nakvojo automobilyje.
„Ketvirtadienį važiavau Radviliškio link, sustojau pavalgyti, užsisakiau degtinės. Žiūriu, mano mašiną seka „Volkswagen Passat”. Supratau, kad „mentai” mane jau surado. Bandžiau bėgti, o važiuodamas 200 km per valandą greičiu nesuvaldžiau automobilio, verčiausi ir nulėkiau į griovį. Tada jie mane ir pagavo”, – aiškino skerdikas.
Gailesčio – nė lašo
„Nenorėjau Vaivos žudyti, bet taip jau išėjo. Baisiai supykau, kad ji su manimi nepagarbiai kalbėjo, mane keikė, vadino „b…” ir „gaidžiu”, pasiuntė „na…”. Iš pradžių norėjau du dantis jai išmušti, bet rankose atsidūrė peilis. Tada, tiesą pasakius, nežiūrėjau, kur dūriau. Viskas vyko labai greitai”, – dalijosi kraupiais prisiminimais panevėžietis.
Tačiau apklausiamas skerdikas nė vienu žodžiu neprasitarė, jog gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Visą laiką jis kalbėjo ramiai, nerodė jokių emocijų. Panevėžietis elgėsi taip, tarsi pasakotų apie kokį nors nereikšmingą įvykį.
Iš motinos neišgirdo „labas”
Sveiku protu nesuvokiamą nusikaltimą įvykdęs E.Ramanauskas teismo nutartimi jau anksčiau buvo suimtas už akių. Šeštadienį žudikas prašėsi išleidžiamas į laisvę, nors pats suvokė, kad tai visiškai nerealu.
„Jeigu tik įmanoma, teismo noriu paprašyti pakeisti kardomąją priemonę į švelnesnę”, – kalbėjo skerdikas.
Teismas šį prašymą atmetė, paliko galioti ankstesnę nutartį, kuria E.Ramanauskui buvo paskirtas trijų mėnesių suėmimas. Jam jau pareikšti įtarimai tyčiniu žmogaus nužudymu.
Šeštadienį į teismą buvo atvykusi E.Ramanausko motina. Moteris keliais žodžiais persimetė su sūnaus advokatu, domėjosi, kada galima perduoti rūbus. Pasiklausyti sūnaus pasakojimo, kaip jis nužudė artimą draugę moteris nesiryžo. Ji net nepasisveikino su ginkluotų policininkų vedamu sūnumi.
„Ekstra žinios”