Laikinai sveikatos apsaugos ministro pareigas einantis Žilvinas Padaiga viena didžiausių nesėkmių įvardija visuomenės sveikatą ir pripažįsta, kad šioje srityje per pusantrų metų nepavyko nieko apčiuopiamo nuveikti. Išnagrinėta situacija, pasirengta reformai, ji suplanuota, o ją įgyvendinti teks jau kitam ministrui.
Tačiau kai kurie numatyti žingsniai kelia abejones. Pavyzdžiui, ministerijoje pradėtas kurti naujas Visuomenės sveikatos departamentas. Jame bus įdarbinta 20 specialistų. Valdininkų armija dar labiau išaugs, tačiau ar tikrai tai pagerins visuomenės sveikatą? Juolab kad savivaldybės pradės steigti Visuomenės sveikatos biurus, kurių tinklas apims visą Lietuvą.
Teisinosi ir ieškojo kaltų
Per pirmadienį žurnalistams surengtus paskutinius Ž.Padaigos pusryčius kalbėta apie pasikeitimus, numatomus visuomenės sveikatos srityje. Laikinasis ministras lyg ir buvo savikritiškas: pripažino, kad išjudinti visuomenės sveikatos problemų jam nepavyko.
Tačiau bėdą dėl to jis linkęs suversti pirmtakams: esą nebuvęs atliktas ankstesnio etapo Visuomenės sveikatos strategijos įgyvendinimo įvertinimas, nepasirengta naujajam.
„Paaiškėjo, kad liko neįgyvendintų priemonių, nepadarytų darbų. Visus praėjusius metus skyrėme rimtai situacijos analizei, parengėme Visuomenės sveikatos strategiją iki 2009 metų. Jai pritarta Vyriausybės strateginio planavimo komitete, ją patvirtino ir Vyriausybė. Parengtos atitinkamos įstatymų pataisos”, – aiškino Ž.Padaiga.
Jo teigimu, visuomenės sveikatos sistemoje numatyta daug esminių pertvarkymų. Pagrindinis ir svarbiausias – prie savivaldybių bus steigiami Visuomenės sveikatos biurai. Per 2007-2008 metus jų planuojama bent 10. Jiems įkurti bus skirta lėšų iš biudžeto ir iš struktūrinių ES fondų. Biurų infrastruktūrai sukurti numatyta skirti 3 mln. litų.
„Būdami arti bendruomenės, žmonių, jie užsiimtų ne tik gyventojų sveikatos vertinimu, monitoringu, bet ir įgyvendintų profilaktikos, sveikatos ugdymo programas, šių biurų darbuotojais taptų visuomenės sveikatos specialistai, dirbantys mokyklose ir per juos būtų daromas poveikis jaunimo, moksleivių sveikatai. Manome, kad per ateinančius penkerius metus šie biurai Lietuvoje prigis”, – tikino Ž.Padaiga.
Skamba gražiai, tačiau ar nenutiks taip, kaip su daugeliu programų ir strategijų iki šiol: ir pinigai būdavo skiriami, ir daug priemonių priplanuota, o rezultatų taip ir nesulaukdavome. Ir pasirodydavo, kad už tai nėra kam atsakyti. Laikinasis ministras tikina, kad šio etapo strategijoje numatyti labai aiškūs jos įgyvendinimo vertinimo kriterijai, kokia institucija konkrečiai už kokią veiklos sritį ar rodiklį atsakinga.
Reformuos centrus
Numatoma koreguoti ir apskrityse veikiančių Visuomenės sveikatos centrų veiklą. Pertvarkius juos, jie užsiimtų tik viešojo administravimo funkcijomis, jų darbuotojai taptų valstybės tarnautojais. Kitų pagalbinių darbų, kurie gyventojų sveikatai neturi didelės įtakos, pavyzdžiui, ekspertizių, įvairių tyrimų, būtų atsisakyta.
Dabar visuomenės sveikatos centrų specialistai rūpinasi ir gyventojų sveikatos monitoringu, sveikos gyvensenos ugdymu, tačiau visų šių darbų dėl nepakankamo darbuotojų skaičiaus ir kvalifikacijos kokybiškai atlikti nepajėgia. Todėl šias funkcijas perimtų savivaldybės.
Pasak laikinojo sveikatos apsaugos ministro, svarbu, kad būtų atsakingų žmonių už sritis, kurios iki šiol buvo paliktos lyg ir likimo valiai. Pirmiausiai tai – traumų ir nelaimingų atsitikimų profilaktika, jiems galinčių daryti įtaką įvairių institucijų veiksmų koordinacija. Tas pats pasakytina apie širdies ir kraujagyslių, kitų lėtinių ligų profilaktiką.
Per mažai dėmesio buvo skiriama psichikos sveikatai, Psichikos sveikatos centrai turi nepakankamus pajėgumus, lyginant su šių ligų paplitimu. Sustiprinus Psichikos sveikatos centrus, jie perimtų ir Alkoholio bei tabako kontrolę, nes alkoholio ir tabako vartojimas taip pat yra priklausomybės ligos.
Planuojama iš esmės pertvarkyti ir laboratorijų tinklą. Iš keliolikos šiuo metu veikiančių, pasak Ž.Padaigos, liks tik keturios – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. „Apskaičiavome, kad tiek visiškai užteks poreikiams patenkinti. Neseniai atnaujintos Klaipėdos ir Šiaulių laboratorijos, numatyta tą patį padaryti ir Vilniuje bei Kaune, tada pagerės ir tyrimų kokybė”, – sakė jis.
Ž.Padaiga mano, kad kvalifikuotų visuomenės sveikatos specialistų nepritrūks, nes planuojant pertvarką šioje srityje jų imta daugiau rengti. Be to, bus perkvalifikuojami ir dabar dirbantys žmonės, tam bus naudojamos lėšos iš ES struktūrinių fondų.
Kontroliuos „žmonės iš ministerijos”
Ž.Padaiga užsiminė, jog ministerijoje steigiamas „didelis departamentas, kuruosiantis visuomenės sveikatos klausimus, nes norime turėti žmones, atsakingus už psichikos sveikatą, traumas, nelaimingus atsitikimus”. Esą šie žmonės iš ministerijos kuruotų atitinkamus jiems pavaldžius nacionalinius centrus, kurie užsiimtų minėtų visuomenės sveikatos problemų prevencija.
Šie centrai visus klausimus derintų nacionaliniu lygiu ir nuleistų iki savivaldybių visuomenės sveikatos biurų, kurių steigimas išties yra nebloga iniciatyva. Tai kam dar tada tas departamentas, kam tie ministerijos žmonės, papildomi etatai ir algos, kurias teks mokėti naujiesiems darbuotojams?
„Departamento įsteigimas leis geriau kontroliuoti jam pavaldžias įstaigas, tokias kaip Psichikos sveikatos, Aplinkos sveikatos, Nacionalinis sveikatos tyrimų, Mitybos ir kiti centrai”, – įsitikinęs naujasis jo vadovas Audrius Ščeponavičius.
Lig šiol tai darė Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba. Ar sėkmingai, ar ne – sunku pasakyti, bet dabar jai bus palikta tik teritorinių visuomenės sveikatos centrų apskrityse, kurių turėtų likti 10, koordinavimo funkcija.
Pasak A.Ščeponavičiaus, šie centrai užsiims visuomenės sveikatos priežiūros mokyklose, asmens sveikatos priežiūros įstaigose kontrole, užkrečiamųjų ligų profilaktika ir kontrole.
Ar sumažėjus darbo mažės ir šios tarnybos darbuotojų, nežinia. Verta prisiminti, kad Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos sukūrimą 1999 metais lydėjo daug abejonių. Kalbėta, jog taip sau šiltą vietelę ateičiai įsitaisyti pasirūpino tuometinis sveikatos apsaugos viceministras Vytautas Kriauza, netrukus palikęs šį postą ir ėmęs vadovauti šiai tarnybai.
A.Ščeponavičius įtikinėja, kad didėjant valdininkų armijai mažės visuomenės sveikatos centruose dirbančių specialistų skaičius. Dabar jų yra apie 1,2 tūkst., o po reformos liks dviem šimtais mažiau. Tad papildomos naštos esą dėl naujojo departamento įsteigimo biudžetas nepajus. Tik ar pajusime naudą? Ar dėl to, kad bus daugiau tikrintojų ir koordinatorių, pagerės visuomenės sveikata?