Nepaisant didelio Europos Sąjungos (ES) paramos srauto, sparti ir harmoninga Lietuvos ūkio plėtra nuo šių metų antrojo pusmečio pradės nuosaikiai lėtėti, o vartojimo kainų augimas viršys trijų procentų ribą, teigia DnB NORD banko analitikai.
Jie prognozuoja, kad 2006 m. realus Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sieks apie 6,5 proc., o 2007 m. šalies ekonomikos plėtra sulėtės dar procentiniu punktu. DnB NORD banko analitikų vertinimu, metinė infliacija Lietuvoje šiemet turėtų siekti apie 3,2 procento.
„Nesėkmė integracijos į euro zoną kelyje neigiamai paveiks ir taip prastoką investicinį klimatą šalyje ir atvėsins karštligę nekilnojamojo turto rinkoje. Bankų paskolų gyventojams portfelio augimas sulėtės. Tam turės poveikį ir numatomas palūkanų kilimas. Dėl demografinės situacijos ir neslopstančios emigracijos dirbančiųjų šalyje nebedaugės ar netgi ims mažėti, stiprės Azijos bendrovių konkurencinis spaudimas,” – ūkio plėtros sulėtėjimo priežastis vardijo DnB NORD banko prezidento patarėjas dr. Vadimas Titarenko pristatydamas banko analitikų parengtą naujausią Lietuvos ūkio raidos apžvalgą.
2005-aisiais metais realus šalies BVP padidėjo 7,5 proc., nes naujos galimybės verslui Lietuvai įstojus į ES bei itin žemos bankų paskolų palūkanų normos visiškai kompensavo kvalifikuotos darbo jėgos stygių, energijos nešėjų ir žaliavų brangimą bei Azijos bendrovių skverbimosi į Europos rinkas neigiamą poveikį.
Pasak banko analitikų, tarp visų naujųjų ES narių geriausią poziciją integruojantis į euro zoną turėjusi Lietuva, kruopščiai parengus integravimosi planą, galėtų tikėtis prisijungti prie euro zonos 2009 metais. Jų nuomone, spartus atlyginimų augimas ir įsivyravusi energijos nešėjų brangimo tendencija verčia manyti, kad 2006 m. infliacija viršys 3 proc. ir vargu ar ženkliau sumažės 2007 metais.
„Lietuvos įstojimas į euro klubą nusikelia – prarasta unikali galimybė suaktyvinti ekonomiką, padaryti šalį patrauklesne investuotojams, panaikinti valiutų keitimo kaštus ir užsitikrinti pigius ilgalaikius kreditus ir pinigų stabilumą. Nors finansų rinkų reakcija į šią nesėkmę buvo santūri, pasirodė ir pirmieji negeri ženklai – agentūra Standard&Poor’s pablogino Lietuvos skolinimosi reitingų perspektyvą,” – teigia dr. V. Titarenko.
Pasak DnB NORD banko analitikų, ekonominę plėtrą paskatintų aktyvesnės pastangos sprendžiant struktūrinio darbuotojų trūkumo problemą, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo sistemos reforma bei didesnės investicijos į inovacijų skatinimą ir užsienio investicijų pritraukimą. Verslo aktyvumą bei šalies konkurencingumą taip pat padidintų ir ryžtingesnis gyventojų pajamų mokesčio tarifo sumažinimas.
Lygindami trijų Baltijos šalių duomenis, DnB NORD banko analitikai atkreipė dėmesį, kad nors per paskutinius dvejus metus Lietuvos ūkis plėtojosi lėčiausiai, tačiau pasižymėjo stabiliausiomis kainomis ir mažiausiu einamosios sąskaitos deficitu. Šios tendencijos turėtų išlikti ir šiais metais.