Sentimentai Lietuvos radijui

Daugelis pažįsta energingąją aktorę ir pedagogę Eugeniją Nijolą Jankutę, kiti tikrai girdėjo per radiją jos balsą. Tad niekas nenustebo, kad pasirodė jos knygelė „Mano senasis radijas”, žavinti archyvinėmis fotografijomis, atsidavimu radijui ir meile jame dirbusiems žmonėms.

Lietuvos nacionalinis radijas mini 80-ąją savo gyvavimo sukaktį. Istorinė data – 1926 metų birželio 12-oji, kai eteryje pasigirdo pirmieji lietuviški žodžiai – ateinantį pirmadienį, tačiau jau pristatomi jubiliejų įprasminantys darbai. Tarp jų – Gintaro Aleknonio knyga „Lietuvos radijas. Viena diena ir 80 metų”, šiek tiek anksčiau pasirodęs Eugenijos Nijolos Jankutės įspūdžių, nuotraukų ir atsiminimų leidinys „Mano senasis radijas”.

Radijas – nuo mažumės

Jau pirmajame knygelės „Mano senasis radijas” sakinyje Jankutė rašo, kad gimė, kai radijui buvo 7 metai, kalbėti ir vaikščioti mokėsi girdėdama jį. 1939 metais, kai lankė Kauno Vinco Kudirkos pradžios mokyklą ir grojo Juozo Paltanavičiaus suburtame mokinių kanklių orkestre, Jankutė pirmąkart pateko į Kauno radiofoną, iš kur vyko koncerto tiesioginė transliacija. Vėliau, jau aktorystės mokslų Lietuvos konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) metais, knygos autorė dirbo radijuje.

Daug nuveikė tada bei vėlesniais metais. Tarp darbų – pasakų vaikams „Pragydo paukštelis”, „Pamiškės pasakos”, „Pavasario suktinis”, „Žemelės pasakaitės” ar „Varliuko pasakos” įrašai, jie ir šiandien dar kartais transliuojami.

Jankutė, baigusi ir Maskvos teatrinio meno institutą (GITIS), daug metų dirbo pedagoginį darbą, Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių aukštosiose mokyklose dėstė būsimiems aktoriams ir pedagogams sceninę kalbą. Jos studentai taip pat reiškiasi per radiją ir tikriausiai nedaro gėdos dėstytojai, antraip tikrai neišvengtų jos griežtų pastabų. Apie tai, kas skaudina, rašo net jubiliejui skirtame leidinuke. Tačiau gerokai daugiau – gerų žodžių ir optimistinių linkėjimų. Šiandien būtų keista, jei sumanymais trykštanti menininkė, išleidusi solidžią knygą „Mano Šiauliai”, istorijos ir nuotraukų albumą „Apie vieną seną namą”, nenudžiugintų leidiniu apie radiją.

Istorija ir žmonės

„Atsimenu labai daug įvairių detalių, smulkmenų, konkrečių įvykių – visa tai, iš ko susideda gyvenimas. O kai tiek daug prisimenu, labai rūpi viską užrašyti, – aiškina Jankutė. – O dar archyvai! Labai mėgstu knaisiotis po senuosius dokumentus, vartyti pageltusias nuotraukas. Net seilės bėga, kai pamatau iki tol neregėtą savo jaunystės laikų fotografiją…” Čia pat prisipažįsta, kad nėra lengva peržiūrėti valstybinius ir privačius archyvus, muziejų rinkinius, susitikti su žmonėmis, žadinti jų atminti ir norą tais prisiminimais dalytis.

Bet greitai apsisuka. Juk knyga „Mano senasis radijas” – jau trečioji, jau yra įgūdžių: žinojo, kur eiti, kaip su kuo kalbėti.

Susitikimas su Kauno technologijos universiteto profesoriumi Algirdu Matukoniu, dainavusiu Vytauto Didžiojo universiteto technikų korporacijos vyrų chore, o vėliau Jankutės brolio Liudo Jarošeko 1940 metais įkurtame studentų vokaliniame kvartete, gerokai pakoregavo knygos apie radiją pirminį sumanymą. „Prisiminėme chorą ir kvartetą, iki 1944-ųjų rugsėjo labai dažnai dainavusį per Kauno radiofoną, politinius įvykius ar nutikimus. Tarp jų – 1941-ųjų liepa, kai vokiečių kariuomenei tik užėmus Lietuvą VDU choras, vadovaujamas Klemenso Griauzdės, radiofone užtraukė Tallat-Kelpšos dainą Maironio žodžiais „Kur lygūs laukai”… Tai labai suerzino vokiečių pareigūnus, nuo tada jokia daina be cenzoriaus tikrinimo per radiją neskambėdavo”, – sako Jankutė.

Leidinio autorė prisimena pirmuosius Lietuvos radijo diktorius, kitus kolegas: Joną Miliušį, Liudą Triponaitę, Janiną Navikaitę, Daną Rutkutę, Arną Roseną, Praną Stankevičių, Albiną Jovaišą, Zlatą Erbšteinaitę, Sofiją Binkienę, Birutę Mackonytę, Ireną Stravinskienę. Ir sužadino skaitytojų apetitą kitiems panašiems leidiniams.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Žiniasklaida su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.