2006-ųjų pasaulio futbolo čempionato organizacinio komiteto prezidentas Franzas Beckenbaueris – kol kas vienintelis žmogus, kuris pirmenybėse bus nuėjęs kelią nuo pradžios iki pabaigos kaip žaidėjas, kaip treneris ir kaip organizatorius
Nuo ateinančio penktadienio iki liepos 9 dienos Vokietijos futbolo stadionuose vyks mūšiai dėl garbės ir titulų. Per juos vienų reputacija kris, kitų kils iki debesų. Visame šiame katile išsiskiria vienas žmogus – legendinis Vokietijos futbolininkas 60-metis Franzas Beckenbaueris. Jis pelnė pasaulio čempiono titulą ir kaip žaidėjas, ir kaip treneris, o dabar yra svarbiausias asmuo kaip organizatorius. Net šiandien, kai visus apėmusi visuotinė futbolo karštligė, Kaizeriu vadinamas legendinis futbolininkas, atrodo, sugeba nepasiduoti milžiniškai spaudimo bangai. Beckenbaueris asmeniškai yra atsakingas už viso renginio sėkmę, tačiau puikiai susidoroja su savo darbu ir sėkmingai dalijasi rūpesčiais su pavaldiniais.
Kelionės aplink pasaulį
2006-ųjų pasaulio čempionato organizacinio komiteto prezidentui, regis, dera 16 metų ciklai. 1974-aisiais jis patikimai vadovavo Vakarų Vokietijos rinktinės gynybos grandžiai ir daug prisidėjo prie savo komandos pergalės per pasaulio pirmenybes. 1990 metais Beckenbaueris, jau būdamas Vakarų Vokietijos nacionalinės ekipos strategas, dar kartą iškėlė virš galvos pasaulio čempiono taurę. Šiandien jis vadovauja paradui, kurio transliacijas per mėnesį pamatys 30 mlrd. žmonių.
„Kai tavęs reikia futbolui, negali atsisakyti”, – sprendimą tapti organizacinio komiteto prezidentu aiškina Kaizeris. Futbolas yra jo gyvenimas, o golfas – aistra. Tačiau dabartinis darbas turi kur kas didesnę reikšmę: tai unikali galimybė pristatyti pasauliui naująją Vokietiją, suvienytus Rytus ir Vakarus, ištobulintą verslo infrastruktūrą.
„Atmosfera kaista, – jausdamas artėjančią čempionato pradžią teigia Beckenbaueris. – Mes esame gerai pasirengę. Žvelgdamas į praeitį, kai prieš 9 metus teikėme paraišką šiam čempionatui rengti, galiu pasakyti, kad išsipildė didžioji dalis mūsų svajonių. Akimirka, dėl kurios daug dirbome, jau čia pat, už kampo. Susidūrėme su sunkumais, bet juos išsprendėme. Aišku, problemų dar gali kilti, tačiau po 5 savaičių viskas bus baigta. Tada grįšiu į gyvenimą. Vis dar esu Miuncheno „Bayern” prezidentas, o klube – daugybė darbo, nes norime sugrįžti ten, kur buvome Europoje. Be to, turiu savo labdaros fondą. Privalau dalyvauti golfo turnyruose, kad surinkčiau pinigų vaikams, kuriems jų reikia. Auginu 5 metų sūnų Noelį Maximilianą. Noriu jam skirti daugiau dėmesio, nei skyriau kitiems trims vyresniems vaikams”.
Šiandien tie vaikai – jau vyrai. Vyriausiasis Stefanas mėgino sekti tėvo pėdomis, dabar jam – 42 metai. Kaizeris atvirai prisipažįsta, kad Stefanui ir jo broliams buvo prastas tėvas.
60-metis Beckenbaueris ką tik tris kartus apskrido Žemės rutulį. Jis aplankė visų į Vokietiją atvyksiančių komandų šalis. Kelionės nuo praėjusio rudens iki šių metų balandžio truko 177 dienas. Legendinis futbolininkas įveikė 75 tūkst. mylių, viešėjo 31 valstybėje.
„Man kelionės baigėsi, taškas jau padėtas, – šypsosi Beckenbaueris. – Jos atėmė labai daug energijos, tačiau nesigailiu nė dėl vienos sekundės. Buvome Irane ir Irake, matėmės su popiežiumi, kalbėjomės su šalių prezidentais. Kelionė į Angliją reiškė susitikimą su senais draugais. Vis dar jaučiuosi taip, lyg futbolo aikštėje bėgčiau paskui Bobby Charltoną. Brazilija – ypatinga vieta. Visose Europos valstybėse dabar juntama ten išugdytų futbolo talentų įtaka. Tačiau labiausiai mane sujaudino Afrika. Kai XXI amžiuje nuvyksti į Angolą, kuri vos prieš 30 metų išgyveno pilietinį karą, suvoki, kad FIFA prezidento Seppo Blatterio žodžiai yra tikra tiesa: „Futbolas pasaulį daro geresne vieta”. Tai žaidimas, suvienijantis ir gentis, ir tautas”.
Legendinis futbolininkas prisipažįsta niekada iki šiol nemanęs, jog futbolas gali tiek daug reikšti. Turą aplink pasaulį sumanė planetos pirmenybių organizacinio komiteto viceprezidentas, ilgametis Beckenbauerio atstovas ryšiams su žiniasklaida Wolfgangas Niersbachas.
„Aptarėme futbolo reikšmę taip: kas būčiau be šio žaidimo? Gal draudimo agentas, nes tą dalyką studijavau”, – sako Beckenbaueris. Jis iš futbolo gavo ir pats jam davė kur kas daugiau nei bet kuris kitas vokietis.
„Nėra trofėjų, kurių nebūčiau laimėjęs, – tvirtina Kaizeris, Vokietijos rinktinėje sužaidęs 103 rungtynes ir su klubu bei nacionaline komanda laimėjęs visas įmanomas varžybas. – Dabar man iššūkis – būti geru šeimininku. Tai iššūkis visai Vokietijai, reta galimybė, tad privalome ja pasinaudoti. Per likusį man gyvenimą pasaulio čempionatas jau tikrai neužsuks į Vokietiją”.
Žvaigždės turi žaisti gerai
Per susitikimus su užsienio žurnalistais Beckenbauerio elgesys keičiasi – tai priklauso nuo pašnekovų. Su japonais jis elgiasi formaliai, su Lotynų Amerikos atstovais daug bendrauja akimis. Su tautiečiais gali būti aštrus, o anglams vis tvirtina, kad 1966-ųjų pasaulio čempionato finale kamuolys nekirto vartų linijos, nors arbitrai ir įskaitė trečią įvartį į vokiečių vartus (anglai laimėjo po pratęsimo 4:2).
„Įvarčio nebuvo, – šypsosi vokietis. – Jūs nusipelnėte laimėti tą finalą, tačiau kamuolys vartų linijos nekirto”.
Būdamas toliau nuo žurnalistų, nuo klausimų apie galimą ligoninių darbuotojų streiką per pasaulio čempionatą, Kaizeris tampa aistruoliu. „Skaičiau, kad traumą patyręs Wayne’as Rooney galės žaisti čempionate, – nuoširdžiai dalijasi naujienomis Beckenbaueris. – Tikiuosi, taip ir bus. Pasaulio čempionato sąlygos – puikios, mums reikia Rooney. FIFA, leisdama žaidėjams mėnesį pasirengti čempionatui, teisingai pasielgė. Dabar jie negalės teisintis, kad prastai rungtyniavo, nes po savo šalių pirmenybių neturėjo laiko gerai pasirengti žaidimui rinktinėje. Prieš 4 metus Pietų Korėjoje ir Japonijoje tokie žymūs futbolininkai kaip Zinedine’as Zidane’as ir Davidas Beckhamas atrodė „mirę”, nes buvo patyrę traumas ir nespėję atsigauti. Todėl FIFA nusprendė, jog negalima leisti, kad žvaigždės per populiariausią renginį jaustųsi pavargusios. Visų šalių, kurios dalyvauja pasaulio pirmenybėse, nacionaliniai čempionatai turėjo baigtis likus mėnesiui iki birželio 9-osios. Manau, mėnesio užtenka pasirengti svarbiausioms planetos varžyboms. Per jas noriu pamatyti visus geriausius žaidėjus, o Rooney šiandien yra labai svarbus futbolo pasaulyje. Ar jis spės pasveikti? Žurnalistų pranešimai tikriausiai labiau atspindi viltis, o ne tikrovę”.
Beckenbaueris pradeda juoktis paklaustas, kaip reaguotų, jei pirmosios rungtynės, kuriose Rooney galėtų žaisti, būtų aštuntfinalio mačas su vokiečiais: „Tada reikėtų juos nugalėti rezultatu 4:3! Bet kokiu atveju noriu, kad pirmenybėse dalyvautų visi geriausieji. Būtų tikras nuostolis tiek anglams, tiek čempionatui, jei Rooney taip ir nežaistų nė akimirkos”.
Franzas BECKENBAUERIS
Gimė: 1945 09 11
Vokietijos rinktinė: 103 rungtynės, 14 įvarčių. 1972 metų Europos čempionas, 1966 metų pasaulio vicečempionas, 1974 metų pasaulio čempionas. Kaip rinktinės treneris 1986 metais vėl tapo pasaulio vicečempionu, o 1990 metais – čempionu.
Klubai: 5 kartus Vokietijos čempionas (4 sykius su Miuncheno „Bayern”, 1 – su „Hamburger”), JAV čempionas (Niujorko „Cosmos”). 4 kartus Europos čempionų taurės, kartą Tarpžemyninės taurės laimėtojas. Per 424 rungtynes Vokietijos bundeslygoje pelnė 44 įvarčius. Eidamas „Bayern” trenerio pareigas 1994 metais tapo Vokietijos čempionu, 1996-aisiais laimėjo UEFA taurę.
Asmeniniai titulai: 1972 ir 1976 metų geriausias Europos futbolininkas, 4 kartus geriausias Vokietijos futbolininkas.