1928 metų gegužės 29 dieną per FIFA kongresą Amsterdame nutarta kas ketverius metus rengti pasaulio čempionatus. Iki šiol įvyko XVII planetos pirmenybių.
1930 metai. Urugvajus.
Europos šalių futbolo federacijos nutarė nesiųsti rinktinių į Urugvajų, nes po 1929 metais pasaulį sudrebinusios ekonominės krizės katastrofiškai stigo pinigų. FIFA vargais negalais įkalbėjo į pirmąjį pasaulio čempionatą vykti keturių Europos valstybių komandas – Prancūzijos, Rumunijos, Belgijos ir Jugoslavijos. Iš viso čempionate dalyvavo 13 komandų, suskirstytų į keturias grupes. Jų nugalėtojai iškopė į pusfinalį.
Finalas.
URUGVAJUS – ARGENTINA 4:2 (1:2). Įvarčiai: 1:0 Dorado (12), 1:1 Peucelle (20), 1:2 Stabile (37), 2:2 Cea (57), 3:2 Iriarte (68), 4:2 Castro (89). 68 346 žiūrovai.
1934 metai. Italija.
Antrajame čempionate dalyvauti panoro jau 32 šalių rinktinės. Tačiau Britanijos šalių futbolo asociacijos išstojo iš FIFA, o Urugvajus nutarė atsilyginti europiečiams už jų šalyje vykusių pirmenybių boikotą. Pirmą kartą surengtos atrankos varžybos, kuriose dalyvavo ir Lietuvos rinktinė, 0:2 pralaimėjusi švedams. Teisę rungtyniauti Italijoje įgijo 16 komandų. Šįsyk ekipos neskirstytos į grupes – pirmenybės vyko atkrintamųjų varžybų principu.
Finalas.
ITALIJA – ČEKOSLOVAKIJA po pratęsimo 2:1 (0:0, 1:1). Įvarčiai: 0:1 Pučas (76), 1:1 Orsi (81), 2:1 Schiavio (96). 55 000 žiūrovų.
Rungtynės dėl 3-iosios vietos. Vokietija – Austrija 3:2.
1938 metai. Prancūzija
Britai vėl atsisakė žaisti pasaulio čempionate. 1938 metų pavasarį hitlerinei Vokietijai okupavus Austriją geriausi šios šalies futbolininkai čempionate galėjo dalyvauti tik kaip Vokietijos rinktinės nariai. Lietuvos rinktinė per atrankos varžybas du kartus – 2:4 ir 1:5 – nusileido Latvijos futbolininkams. Finalo turnyras, kuriame dalyvavo 16 komandų, nuo aštuntfinalio vėl rengtas atkrintamųjų varžybų principu.
Finalas
ITALIJA – VENGRIJA 4:2 (3:1). Įvarčiai: 1:0 Colaussi (6), 1:1 Titkošas (7), 2:1 Piola (16), 3:1 Colaussi (35), 3:2 Šaroši (70), 4:2 Piola (82). 45 124 žiūrovai
Rungtynės dėl 3-iosios vietos. Brazilija – Švedija 4:2.
1950 metai. Brazilija
Po antrojo pasaulio karo pirmasis FIFA kongresas 1946 metais surengtas Liuksemburge. Per jį FIFA narėmis tapo keturios britų futbolo asociacijos ir SSRS. Atrankos varžyboms gautos 33 komandų paraiškos, bet vėliau viena po kitos jos anuliuotos. Čempionate nutarė nedalyvauti ir Argentinos rinktinė, kuri tuo metu buvo viena pajėgiausių pasaulyje. Finalo turnyre Brazilijoje žaidė tik 13 rinktinių, jos buvo suskirstytos į keturias grupes. Grupių nugalėtojai po to žaidė vieno rato sistema. Tad 1950 metais pirmą ir vienintelį kartą nebuvo finalo rungtynių. Komandos užėmė tokias vietas: 1. Urugvajus – 5 tšk., 2. Brazilija – 4, 3. Švedija – 2, 4. Ispanija – 1 taškas.
Lemiamos rungtynės
URUGVAJUS – BRAZILIJA 2:1 (0:0). Įvarčiai: 0:1 Friaca (47), 1:1 Schiaffino (66), 2:1 Ghiggia (79). 199 854 žiūrovai.
1954 metai. Šveicarija
Norą dalyvauti V pasaulio čempionate pareiškė 44 šalys. Finalo turnyre 16 komandų buvo suskirstytos į keturias grupes, bet grupėse žaidė ne po trejas, o tik po dejas varžybas. Mat nutarta, jog dviem stipriausioms ir dviem silpniausios grupės ekipoms nereikės… kovoti tarpusavyje. Čempionato favoritai buvo vengrai, grupės turnyre vokiečius sutriuškinę 8:3, bet finale Vokietijos futbolininkai atsirevanšavo.
Finalas
VOKIETIJA – VENGRIJA 3:2 (2:2). Įvarčiai: 0:1 Puskašas (6), 0:2 Cziboras (8), 1:2 Morlockas (10), 2:2 Rahnas (18), 3:2 Rahnas (84). 62 471 žiūrovas.
Rungtynės dėl 3-iosios vietos. Austrija – Urugvajus 3:1.
1958 metai. Švedija
Azijos ir Afrikos atrankos grupėje visos komandos atsisakė žaisti su Izraelio rinktine, bet ji papildomas varžybas dėl teisės žaisti Švedijoje pralaimėjo Velso futbolininkams. Finale 16 komandų kovojo 4 grupėse, po to vyko atkrintamosios varžybos. Per šį čempionatą pasaulis pirmą kartą išvydo 17-metį brazilą Pele, vėliau tapusį „Futbolo karaliumi”.
Finalas
BRAZILIJA – ŠVEDIJA 5:2 (2:1). Įvarčiai: 0:1 Liedholmas (4), 1:1 Vava (9), 2:1 Vava (32), 3:1 Pele (55), 4:1 Zagallo (68), 4:2 Simonssonas (80), 5:2 Pele (90). 49 737 žiūrovai.
Rungtynės dėl 3-iosios vietos. Prancūzija – Vokietija 6:3.
1962 metai. Čilė
1960 metais Čilę ištiko stiprus žemės drebėjimas, bet ši šalis neatsisakė organizuoti čempionato. Netikėtai dėl kartų kaitos varžybose nutarė nedalyvauti Austrijos rinktinė. 16 komandų finalo turnyras vyko jau nusistovėjusia tvarka, o brazilai apgynė čempionų titulą.
Finalas
BRAZILIJA – ČEKOSLOVAKIJA 3:1 (1:1). Įvarčiai: 0:1 Masopustas (15), 1:1 Amarildo (17), 2:1 Zito (69), 3:1 Vava (78). 68 679 žiūrovai.
Rungtynės dėl 3-iosios vietos. Čilė – Jugoslavija 1:0.
1966 metai. Anglija
Futbolo tėvynėje pasaulio čempionų titulą gynę brazilai grupėje liko treti ir nepateko į atkrintamąsias varžybas. Triumfavo anglai, nors iki šiol ginčijamasi, ar per pratęsimą teisingai buvo įskaitytas Angljos komandos įvartis į vokiečių vartus. Mat nežinia, ar kamuolys nuo skersinio nusileido ant vartų linijos, ar už jos. Tačiau linijos teisėjas iš SSRS azerbaidžanietis Tofikas Bachramovas ryžtingai parodė į aikštės vidurį, ir įvartis buvo įskaitytas.
Finalas
ANGLIJA – VOKIETIJA po pratęsimo 4:2 (1:1, 2:2). Įvarčiai: 0:1 Halleris 12), 1:1 Hurstas (18), 2:1 Petersas (78), 2:2 Weberis (90), 3:2 Hurstas (101), 4:2 Hurstas (120). 96 924 žiūrovai.
Rungtynės dėl 3-iosios vietos. Portugalija – SSRS 2:1.
1970 metai. Meksika
Trečią kartą pasaulio čempionais tapo brazilai, žavėję visus savo žaidimu. Juos į pergalę vedė Pele, nors jam tai buvo paskutinis pasaulio čempionatas. Po Brazilijos pergalės finale prieš italus Argentinos laikraštis „Cronica” parašė: „Tai buvo žmonių pergalė prieš kompiuterius. Ačiū tau, Brazilija”.
Finalas
BRAZILIJA – ITALIJA 4:1 (1:1). Įvarčiai: Pele (18), 1:1 Boninsegna (37), 2:1 Gersonas (66), 3:1 Jairzinho (71), 4:1 Carlosas Alberto (87). 107 412 žiūrovų.
Rungtynės dėl 3-iosios vietos. Vokietija – Urugvajus 1:0.
1974 metai. VFR
Olandai pasauliui pademonstravo iki tol nematytą totalinį futbolą, kai žaidėjai aikštėje keisdavosi vietomis, kas varžovams tapo didžiuliu netikėtumu. Vis dėlto įspūdingai žaidę olandai finale neatsilaikė prieš vokiečius.
Finalas
VOKIETIJA – OLANDIJA 2:1 (2:1). Įvarčiai: 0:1 Neeskensas (2, iš 11 m), 1:1 Breitneris (26, iš 11 m), 2:1 Muelleris (44). 77 833 žiūrovai.
Rungtynės dėl 3-iosios vietos. Lenkija – Brazilija 1:0.
1978 metai. Argentina
Pirmą kartą pasaulio čempionais tapę argentiniečiai turėjo gerai susižaidusią komandą, kurios kiekvienoje grandyje buvo ryškių individualybių. Tačiau aistruoliai už triumfą labiausiai dėkojo treneriui Luisui Cesariui Menotti ir puolėjui Mario Kempesui.
Finalas
ARGENTINA – OLANDIJA po pratęsimo 3:1 (1:0, 1:1). Įvarčiai: 1:0 Kempesas (38), 1:1 Nanninga (81), 2:1 Kempesas (105), 3:1 Bertoni (115), 77 260 žiūrovų.
Rungtynės dėl 3-iosios vietos. Brazilija – Italija 2:1
1982 metai. Ispanija
Pirmą kartą pasaulio čempionato finale dalyvavo ne 16, o 24 komandos. Trečią kartą pirmąją vietą iškovojusi Italijos rinktinė čempionato pradžioje buvo aršiai kritikuojama, kai po trejų lygiųjų grupėje vos pateko į kitą turnyro etapą. Tačiau čia italus tarytum kas pakeitė, o puolėjas Paolo Rossi buvo nesulaikomas.
Finalas
ITALIJA – VOKIETIJA 3:1 (0:0). Įvarčiai: 1:0 Rossi (57), 2:0 Tardelli (69), 3:0 Altobelli (81), 3:1 Breitneris (83). 90 089 žiūrovai.
Rungtynės dėl 3-iosios vietos. Lenkija – Prancūzija 3:2.
1986 metai. Meksika
Teisė rengti 1986 metų pasaulio čempionatą buvo suteikta Kolumbijai, bet dėl ekonominių problemų ši Pietų Amerikos šalis šios teisės atsisakė. Naują konkursą laimėjo Meksika. 1985 metų spalį šioje šalyje įvyko baisus žemės drebėjimas, bet meksikiečiai planetos pirmenybių neatsisakė. Pasaulio čempionais antrą kartą tapo argentiniečiai, kurių lyderis Diego Maradona žaidė dieviškai.
Finalas
ARGENTINA – VOKIETIJA 3:2 (1:0). Įvarčiai: 1:0 Brownas (23), 2:0 Valdano (55), 2:1 Rummenigge (74), 2:2 Voelleris (82), 3:2 Burruchaga (85). 114 600 žiūrovų.
Rungtynės dėl 3-iosios vietos. Prancūzija – Belgija 4:2.
1990 metai. Italija
Nugalėtojais tapo vokiečiai, vadovaujami Franzo Beckenbauerio, kuris kaip futbolininkas pasaulio pirmenybių „auksą” laimėjo 1974 metais. Čempionato atradimu tapo Kamerūno futbolininkų žaidimas. Ši Afrikos komanda ketvirtfinalyje anglams nusileido tik po pratęsimo.
Finalas
VOKIETIJA – ARGENTINA 1:0 (0:0). Įvartis: 1:0 Brehme (85, iš 11 m). 73 603 žiūrovai.
Rungtynės dėl 3-iosios vietos. Italija – Anglija 2:1.
1994 metai. JAV
FIFA sprendimas čempionatą rengti JAV buvo kritikuojamas, nes šioje šalyje futbolas nebuvo populiarus. Tačiau susidomėjimas varžybomis pranoko lūkesčius – rungtynes stadionuose stebėjo 3,5 mln. aistruolių. Pasaulio čempionas pirmą kartą paaiškėjo po 11 metrų baudinių serijos, per kurią brazilai įveikė italus. Pirmenybių ryškiausia žvaigžde buvo brazilų puolėjas Romario.
Finalas
BRAZILIJA – ITALIJA 0:0, 11 m – 3:2.
Rungtynės dėl 3-iosios vietos. Švedija – Bulgarija 4:0.
1998 metai. Prancūzija
Čempionate dalyvaujančių rinktinių skaičius padidėjo iki 32. Pirmą kartą planetos čempionais tapo prancūzai, kurie aštuntfinalio ir ketvirtfinalio barjerą įveikė po pratęsimo ir 11 metrų baudinių serijos. Prancūzus į pergalę vedė Zinedine’as Zidane’as.
Finalas
PRANCŪZIJA – BRAZILIJA 3:0 (2:0). Įvarčiai: 1:0 Zidane’as (27), 2:0 Zidane’as (45), 3:0 Petit (90). 75 000 žiūrovų.
Rungtynės dėl 3-iosios vietos. Kroatija – Olandija 2:1.
2002 metai. Korėja/Japonija
Pirmą kartą čempionatas vyko dvejose šalyse. Po ilgo sezono Europos rinktinių futbolinkai atrodė pernelyg pavargę, todėl netrūko sensacingų rezultatų. Penktą kartą čempionais tapo brazilai, kurių gretose nesulaikomas buvo Ronaldo.
Finalas
BRAZILIJA – VOKIETIJA 2:0 (0:0). Įvarčiai: 1:0 Ronaldo (67), 2:0 Ronaldo (79). 69 029 žiūrovai.
Rungtynės dėl 3-iosios vietos. Turkija – Pietų Korėja 3:2.