Seimo nariai ir Lietuvos deleguoti europarlamentarai mato galimybę įtikinti Europos institucijas pratęsti Ignalinos atominės elektrinės darbą iki tol, kol įsisuks naujas branduolinis reaktorius
Pirmasis Ignalinos atominės elektrinės (AE) blokas paskutinį kvapą jau išleido prieš pusantrų metų, o antrąjį Lietuva įsipareigojo uždaryti sulig 2009 metų pabaiga. Tačiau politikai teigia, kad galimybė pratęsti Ignalinos AE darbą yra reali, todėl Vyriausybė raginama aktyvinti diskusijas su ES žinybomis dėl elektrinės uždarymo termino nukėlimo.
„Stojimo į ES sutartyje numatyta, kad šalis gali kreiptis į Europos institucijas dėl įsipareigojimų peržiūrėjimo, jei tam tikroje srityje klostosi nepalanki padėtis”, – sako Navickas. Pasak jo, situacija kaip tik ir aštrėja energetikos srityje: esą uždarius jėgainę Visagine, padidėtų energetinė priklausomybė nuo Rusijos ir išsivaikščiotų kvalifikuotas personalas.
Tiesa, balandį Vyriausybė Seimo Ekonomikos komiteto išvadoms dėl Ignalinos AE antrojo bloko darbo pratęsimo nepritarė, nors dar šių metų sausį buvęs premjeras Algirdas Brazauskas pasisakė už pratęstą jėgainės darbą. „Ta argumentacija, kai derėjomės prieš penketą metų dėl elektrinės uždarymo, jau gerokai pasenusi”, – tuomet sakė Brazauskas.
Europarlamentaras Eugenijus Maldeikis atkreipia dėmesį į tai, kad stojimo sutartyje nurodytas nutarimas dėl Ignalinos AE uždarymo prieštarauja Europos Komisijos energetikos strategijos tikslams. Reaktoriaus uždarymą 2009 metais, kai Lietuva bus priversta naudoti ne tokias pažangias elektros gamybos technologijas, Maldeikis vadina „revoliucija”, po kurios bus žengtas nemalonus technologinis žingsnis atgal, išbarstant sukauptą patirtį ir žmogiškąjį kapitalą.
„Dėl ko mes turėtume atsisakyti pigios elektros taip anksti?”, – kolegai pritaria kitas Europos Parlamento narys Gintaras Didžiokas.
Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto narys Leonas Ašmantas nubrėžė paralelę tarp Lietuvos ir Irano: esą mūsų šalyje branduolinės energetikos gyvavimą marina Europa, o Irane – Jungtinės Valstijos.
„Aš palaikau Iraną: ši šalis suprato, kad verstis turi pati”, – sako Ašmantas. Buvęs energetikos ministras Ašmantas prisimena, kad pirmą kartą Ignalinos AE buvo pripažinta nesaugia per G-7 valstybių susiėjimą, neturint pakankamai informacijos apie šią jėgainę. „Tai buvo šiurkštus sprendimas, turėjęs neigiamų padarinių”, – atsimena energetikas. Jam atrodo nepagrįstas sprendimas išjungti Ignalinos AE per derybas nustatytu metu. „Europos Komisija leidžia ją eksploatuoti iki 2009 metų, o ne, pavyzdžiui, iki 2015 metų. Taigi nuo kada atsirado baimė?”, – retoriškai klausia jis.
Šiuo metu Visagine gaminama 72 proc. šalies elektros energijos. Ignalinos AE uždarymo darbų sąmata sudaro apie 1,5 mlrd. eurų (5,2 mlrd. litų).