Vakar dauguma Seimo narių pritarė daug ginčų sukėlusiai pataisai, neleidžiančiai ne ES šalių vežėjams vykdyti tranzito į Kaliningradą
Geležinkelių infrastruktūra liberalizuojama, išskyrus tranzitą į Kaliningradą, – tokioms Geležinkelių transporto kodekso pataisoms vakar pritarta Seime. Naujasis įstatymas įsigalios, jei tautos išrinktieji nepakeis vakarykščių sprendimų ir palaikys jį balsuodami ketvirtadienį.
„Seimo nariai parodė, kad Lietuvos nacionaliniai interesai jiems svarbesni už visokius galimus nesusipratimus”, – po balsavimo pažymėjo Seimo Ekonomikos komiteto narys Audrius Endzinas.
Nacionalinio lygio pataisa
Geležinkelių infrastruktūros liberalizavimą įteisinantis įstatymas ilgai buvo įstrigęs komitetuose, Seimas porą kartų atidėjo pataisų svarstymą, mat nesusitarta, ką daryti su Kaliningrado tranzitu.
Lietuva yra vienintelė ES šalis, per kurią vykdomas tranzitas iš trečiosios (ne ES – red.) šalies į trečiąją. Susisiekimo ministerijos atstovai bei Seimo nariai teigė, kad šią itin pelningą tranzito liniją iš Lietuvos vežėjų kėsinasi paveržti rusų bendrovės arba užslėpto Rusijos kapitalo Lietuvos įmonės.
Baiminamasi, kad jei Kaliningrado tranzitą būtų leista vykdyti ir Lietuvai nepalankių šalių įmonėms, Klaipėdos uostas rizikuoja netekti krovinių iš Rytų valstybių, taip pat kiltų grėsmė nacionaliniam saugumui, nes Lietuva negalėtų kontroliuoti per šalį gabenamų karinių krovinių. Dėl šių priežasčių dalis Seimo narių teikė kodekso pataisas, kurios tranzitą Kaliningrado koridoriumi vykdyti įgalioja tik nacionalinį vežėją.
Blogoji liberalizavimo ypatybė – grėsmė prarasti rusiškų krovinių srautą, iš kurio „Lietuvos geležinkeliai” gauna daugiau nei trečdalį visų įmonės pajamų.
Seimas palaikė
„Manau, visi puikiai suprato, kad ta pataisa yra neišvengiamybė, nes grėsmė gali bet kada kilti”, – vakar po balsavimo sakė vienas minėtos pataisos iniciatorių Artūras Paulauskas.
Endzinas teigia, kad Seimo kuluaruose daug kalbėta apie išskirtinį kai kurių įmonių susidomėjimą gabenimu į Kaliningradą. „Manau, tai turėjo įtakos balsuojant. Nedemonstravome grėsmės iš konkretaus kapitalo grupių, bet iškėlėme nacionalinį interesą”, – kalbėjo Endzinas.
Tiesa, seimūnas užsiminė, kad už tokį sprendimą Lietuvai gali tekti brangiai sumokėti. „Grėsmė, kad nacionalinis vežėjas gali netekti milžiniškų pajamų – reali. Tuomet kiltų daug bėdų visai geležinkelių infrastruktūrai”, – sakė Endzinas.
Laisvė veikti
Seimui galutinai pritarus reikalingiems įstatymams, įmonės už tam tikrą mokestį pačios galėtų gabenti savo krovinius, kai dabar rinkoje dominuoja „Lietuvos geležinkeliai”. Septynios Lietuvos įmonės jau turi tam licencijas, bet teigė negalinčios jomis naudotis dėl „Lietuvos geležinkelių” nustatytų pernelyg didelių įkainių. Įsigalėjus naujam kodeksui, „Lietuvos geležinkeliai” nebebus vienintelis vežėjas ir neturės galios nustatyti mokesčių. Ši valstybės valdoma įmonė tvarkys infrastruktūrą už mokesčius, surinktus iš kitų Lietuvos bei užsienio vežėjų, kurie naudojasi Lietuvos geležinkelių tinklu.