Trakų savivaldybė griebiasi šiaudo ieškodama būdų, kaip nesugrąžinti žemės nuosavybės tikriesiems šeimininkams – karaimams. Net Vyriausiojo administracinio teismo išvada nesustabdo savivaliautojų, ir toliau vilkinančių priimti sprendimus.
Trakuose tvyro ramybė. Savivaldybės meras Vytautas Petkevičius atostogauja Amerikoje, jo partijos bendražygis ir tarnautojas ryšiams su visuomene ir spauda Edmundas Malūkas vis dar gyvena šviesiais Italijos įspūdžiais. Įklimpo ir svarbūs savivaldybės klausimai – be mero nepriimami jokie sprendimai. Tad šešiolika metų belaukiąs nuosavybės grąžinimo Trakų centre karaimas Michailas Zajončkovskis dar lukters. Nesvarbu, kad Vyriausiasis administracinis teismas priėmė jam palankų sprendimą ir įpareigojo savivaldybę grąžinti miesto senbuviui jo žemę. Svarbu, kaip priimti dar vieną sprendimą ir tos žemės negrąžinti. Mat į ją gviešiasi daug interesų saistomų grupių.
Per tą laiką, kol senolis Zajončkovskis savo teisę į žemę gynė teismuose, miesto savivaldybės vadovai priėmė sprendimą perduoti kino teatro pastatą uždarajai akcinei bendrovei „Trakų vandenys”.
„Viskas teisėta”
Mums paskambino senojo karaimo dukra Nadežda Zajončkovskaja. Susijaudinusi moteris pranešė stulbinamą žinią: rajono laikraštyje ji perskaitė apie UAB „Trakų vandenys” skelbiamą aukcioną parduoti kino teatrą. Visiems aišku, kad pastatas be žemės yra bevertis. Vadinasi, kalbama apie komerciškai patrauklų ir didelį žemės sklypą pačiame miesto centre. Zajončkovskių šeima kaip tik pretenduoja atgauti sklypą ten, kur kadaise stovėjo jų nuosavas namas su žemės valda. Moteris teiravosi, kas dabar bus, kai paskelbtas aukcionas ir sklypas parduodamas su visu kino teatru.
Trakų vicemeras Saulius Raščiauskas LŽ paaiškino, kad kino teatras perduotas „Trakų vandenims”, tačiau šio pastato savininkas yra Trakų savivaldybė. „Paskelbtas aukcionas yra teisėtas. Tai numato įstatymai. Žinome apie teismo sprendimą dėl Zajončkovskio žemės nuosavybės. Priimsime atitinkamą dokumentą. Pirmiausia teks parengti detalųjį planą. Tik tada galėsime įvykdyti teismo įpareigojimą”, – lakoniškai paaiškino vicemeras.
Suplanuotas konfliktas
Savivaldybės administracijos direktorius Leonardas Karnila pridūrė, kad „Trakų vandenims” perduota ir daugiau savivaldybei nereikalingo turto. Gautos lėšos bus panaudotos pagal paskirtį – miesto vandens kokybei gerinti. Pasak administratoriaus, žemė aplink kino teatrą neparduodama. Čia negalėjo būti formuojami sklypai, nes ilgokai truko teismo bylos. Dabar bus suformuotas sklypas aplink kino teatrą, o kita žemė bus grąžinta pretendentui. „Žinoma, žaliosios vejos grąžinti negalėsime”, – tikino Karnila.
Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius Gintaras Abaravičius neslėpė nuostabos: „Mačiau skelbimus dėl kino teatro aukciono rajono laikraščiuose. Kiek žinau, Vyriausiasis administracinis teismas rekomendavo savivaldybei suformuoti žemės sklypus tiek kino teatrui, tiek pretendentui į žemės nuosavybę. Kodėl to nepadarius pradedama pardavinėti pastatą, nesuprantu ir stebiuosi. Juk tie, kurie nusipirks pastatą be žemės, bus įvelti į konfliktą dėl žemės grąžinimo. Gal to ir siekiama”.
Užsimojo naikinti miškus
Trakų savivaldybės meras Petkevičius, tyliai pritariant daugumai tarybos narių, užsimojo įgyvendinti dar vieną projektą – sunaikinti žaliąjį miesto rūbą ir urbanizuoti ežeringąjį Trakų kraštą. Ypač po to, kai nepavyko prastumti idėjos užstatyti „Karališkuosius laukus”, kadaise Didžiojo kunigaikščio Vytauto padovanotus karaimams. Tuomet miesto valdžia įbedė žvilgsnį į Trakus supančius miškus ir taryba priėmė sprendimą dėl miškų išdėstymo schemos taikymo. Pritaikė taip, kad remiantis šiuo bei dar vienu pakeitimu pradėtas vykdyti drastiškas Trakų miškų urbanizacijos planas.
Miesto meras savo sprendimais leido keisti žemės sklypų paskirtį, tad pamiškėse pradėti kurti gyvenamieji kvartalai. Tik aktyviausi Trakų visuomenės nariai sukėlė aliarmą, apie savivalę buvo pranešta prezidentui, Seimui, ministrams.
Turistus žavi gamta
Trakiškis Romualdas Lankas piktinosi tokia vienadiene Trakų valdžios politika. „Man apmaudu, kad Trakuose naikinama unikaliausia šio krašto vertybė – gamta. Mes dar išlaikėme natūralų kraštovaizdį. Būtent dėl to čia važiuoja užsienio ekskursijos ir užsieniečiai žavisi, fotografuoja. Stebėjau ne kartą, ką užsieniečiai fotografuoja. Turistai kreipia objektyvus į senus karaimų namelius, kenesą, gamtą. Niekas nefotografuoja naujų vilų ir kotedžų. Kiek žinau, Danijoje dabar valstybė pradeda išpirkti paežeres ir miškus, stengiasi atkurti natūralų grožį. Pas mus – viskas atvirkščiai. Nebranginame to, ką turime. Viską stengiamasi išparceliuoti”, – liejo apmaudą Lankas. Korupcija jis pavadino miesto tarybos leidimus užstatyti pamiškes gyvenamaisiais namais ir pavadino šį sumanymą mero noru įsiamžinti „dideliame Petkevičiaus mieste”.
Savivaldybės taryba buvo priversta pripažinti savo neteisėtus veiksmus ir sprendimą atšaukė. Tačiau ar buvo sustabdyti pradėti juodieji darbai? Anaiptol. Taryba, atšaukusi vieną sprendimą, nepanaikino kitų. Nesustabdė detaliųjų planų sprendimų, priimtų remiantis neteisėtu aktu. Tad iki šiol žemės ūkio paskirties sklypai keičiami į gyvenamosios paskirties žemės sklypus. Taryba štampavo sprendimus leisdama rengti specialiuosius planus: dalijo sklypus, keitė paskirtį, leido statyti gyvenamuosius namus ir net komercinius objektus. Visa tai – gražiausiose Trakų vietose, prie Paežerėlių ir Margio ežerų, istorinio nacionalinio parko zonoje.
Kąsnelis mero partijai
Apie socialliberalų nusižiūrėtą pastatą partijos būstinei LŽ rašė šią žiemą. Taryba buvo dosni: leido įsigyti buvusios bibliotekos patalpas miesto centre pagal panaudos sutartį ilgiems metams. Dviaukštis aptriušęs namelis, Vytauto gatvės dešimtas numeris, tebėra savivaldybės tarybos nuosavybė. Visai neseniai namukas buvo aplipdytas pastoliais ir pradėtas remontuoti. Pakalbintas savivaldybės administracijos direktorius Karnila išsigynė, kad „iki remonto ten toli gražu”. Tėra nuimtos viršutinės lentos ir taip vėdinamos sienos. Kitaip tariant, tikino administratorius, vyksta pasirengimo darbai. Remontuos vėliau. Jis nesugebėjo atsakyti į „Lietuvos žinių” klausimą, kur iškeldintas antrajame aukšte gyvenęs asmuo. „Gal pats kur išsikraustė, kol vyksta remontas”, – atsakė.
Savivaldybės architektė Audronė Kapočienė paneigė faktą, kad Vytauto 10 sparčiai remontuojamas. „Nebus ten jokio kapitalinio remonto, tik paprastas, kosmetinis. Bus pakeisti langai, durys, dailylentės”, – sakė architektė ir paaiškino, kad kol kas leidimo remontuoti nėra gavusi iš Istorinio nacionalinio parko administracijos bei Kultūros paveldo departamento, bet tikino, kad gaus. „Nereikia ieškoti kabliukų, visiems reikėtų dažniau sutarti ir nedaryti intrigų”, – nevengė paauklėti specialistė.
Saviems viskas leidžiama
Kiek kitokią poziciją išsakė Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius Abaravičius. „Mačiau, kad miesto centre, senamiestyje, pradėtas namo remontas. Kreipiausi į savivaldybę ir prašiau informacijos, ar išduotas leidimas. Man atsakė, kad dirbama be leidimų. Tik po to sulaukiau paraiškos su prašymu išsakyti nuomonę dėl darbų. Paraišką turėjo pateikti darbų užsakovas, o ne vykdytojas. Senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimas numato, kad darbai negali būti atliekami be projekto. Mano galva, ten ne vien perdažomos sienos, ten pradėtas rimtas kapitalinis remontas. Paraiškoje net nurodyta, kad bus sutvirtinami pamatai. Tam reikia projekto. Dabar mano išvada vienareikšmė – atliekama savavalė statyba”, – paaiškino Abaravičius.
Remontą pradėjo UAB J.P.S.F. Mėginome prakalbinti bendrovės direktorių Juozą Pipirą. Jis atsisakė teikti bet kokią informaciją: viskas, ką jų firma atlieka, yra komercinė paslaptis. Tokia pat paslaptis ir tai, kiek lėšų partija skyrė šiam remontui. Net mero bendražygė ir dešinioji ranka partijoje Adelė Gedminienė sakė: „Neturiu supratimo, kiek tai kainavo”.
Labai įdomus ir nekilnojamojo turto registro išrašas: Valstybės nuosavybę nuomos teise valdo Trakų rajono savivaldybės taryba. Žemės dalį – taip pat. Mažesnioji žemės sklypelio dalis priklauso Vladui Starikavičiui, dar 1995 metais nusipirkusiam 5 arus ir pasistačiusiam ten sandėliuką. Žemę įsigijo nebrangiai – už investicinius čekius. Kokios idėjos kirba partijos vadų mintyse – sužinoti nepavyko. Visi atostogauja.