Brandos egzaminų skandalas, įaudrinęs ne tik abiturientus, bet ir visą Lietuvos visuomenę, nerimsta. Lietuvių kalbos egzamino užduočių paviešinimo bei prekybos jomis faktą tiria Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), o grupė Vilniaus moksleivių nutarė savo pažeistas teises ginti teisme.
Įtarimai dar nepateikti
Kaip „Kauno dieną” informavo STT atstovas spaudai Bernardas Gailius, atliekamas labai plačios apimties tyrimas: užduočių nutekinimo aplinkybes aiškinasi STT atstovai, Policijos departamento organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai bei prokuratūros darbuotojai. „Darbo grupė galimus pažeidimus tiria visoje Respublikoje, apklausiama daug žmonių. Tačiau kol kas įtarimai dar nepateikti nė vienam asmeniui, – sakė atstovas spaudai. – Tiriami ne tik lietuvių kalbos, bet ir kitų egzaminų užduočių galimi paviešinimo atvejai”.
Pasak pašnekovo, švietimo ir mokslo ministro Remigijaus Motuzos teiginio, kad užduočių nutekinimu gali būti suinteresuotos ne vien mūsų valstybės, bet ir užsienio grupuotės, STT netiria. B.Gailius paneigė ministro žodžius, kad dėl egzaminų skandalo „STT daro kur kas rimtesnes išvadas, sako, kad tai gali būti viena iš provokacijų, kurios tikslas – destabilizuoti politinę padėtį Lietuvoje”. ” STT turi savo darbo kryptis ir valstybės saugumo bei užsienio grėsmių versijos netiria. Ministras galbūt savarankiškai iškėlė tokią tyrimo versiją, – sakė atstovas spaudai. – STT atlieka tyrimą tik dėl piktnaudžiavimo tarnyba”.
B.Gailiaus teigimu, jei tyrimas vyks sėkmingai, paaiškės konkretūs egzaminų informacijos paskleidėjai.
Kompensacijos dydžio neskelbia
Grupė vilniečių abiturientų nutarė ginti savo pažeistas teises bei siekti žalos atlyginimo teisinėmis priemonėmis. Moksleivių interesams atstovaujančios Advokatų profesinės bendrijos „Kelpšas, Stančikas ir partneriai” advokatas Žilvinas Mišeikis patvirtino, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui įteikti trijų moksleivių skundai su reikalavimais atlyginti neturtinę žalą, padarytą paviešinus egzaminų užduotis ir dėl to anuliavus egzamino rezultatus.
Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovė spaudai Sigita Jacinevičienė „Kauno dienai” patvirtino, kad iš viso yra gauti 4 moksleivių skundai. „Nutartys dėl jų dar nepriimtos, per savaitę teismas nuspręs, ar pagal šiuos skundus bus keliamos administracinės bylos. Jei sprendimas bus teigiamas, jos tikriausiai bus nagrinėjamos ne anksčiau kaip rudenį”, – sakė atstovė spaudai.
Moksleiviai pasipiktino, kad dėl Švietimo ir mokslo ministerijos aplaidumo dabar visa atsakomybė perkeliama ant visų abiturientų, tarp jų – ir egzaminą laikiusiųjų sąžiningai, pečių. „Dvyliktokai yra be kaltės baudžiami už ministerijos nesugebėjimą dirbti”, – sakė advokatas Ž.Mišeikis. Pasak jo, Švietimo įstatymo 56 straipsnio 1 d. nurodo, kad Švietimo ir mokslo ministerija privalo užtikrinti sėkmingą egzaminų organizavimą. „Tačiau to nebuvo padaryta. Tai – beprecedentis įvykis. Kam ministerija deleguoja savo funkcijas, jos reikalas. Koks bus teismo sprendimas, prognozuoti sunku. Galbūt teismas rekomenduos į teisminį procesą įtraukti ir kitą šalį, dar vieną atsakovą”, – svarsto advokatas. Jo teigimu, klientai pageidavo neskelbti, kokio dydžio kompensacijos tikisi. „Jokių politinių sąsajų čia nėra. Jei teismas konstatuos, kad švietimo institucijos, reikalaudamos perlaikyti egzaminą, yra neteisios, tai bus ir moralinė satisfakcija, – teigė Ž.Mišeikis. – Abiturientams tai bus svarbiausia”.
Ministerijos pareigūnai teisinasi
Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentas Ignas Dučinskas sakė, kad visa švietimo sistema moksleivių ir visuomenės akyse labai susikompromitavo, tad kaltieji turi būti būtinai nubausti. „Tai, kad grupė dvyliktokų nusprendė savo teises ginti teisme, jiems teikia garbės. Gerai, kad abiturientai nepabijojo tokiu būdu ieškoti tiesos. Moksleivių sąjunga vieningos nuomonės dėl egzaminų perlaikymo neturi, tačiau drąsiam žingsniui kreiptis į teismą pritaria, – sakė LMS prezidentas. – Baisu, kai dėl valdininkų kaltės moksleiviai privalo patirti papildomą stresą”.
Ignas – vienuoliktokas, tad, sakė vaikinas, jam labai svarbu, kad kitąmet tokie egzaminų akibrokštai nepasikartotų. „Mums kelia nerimą ministro pasakyti žodžiai, kad iki kitų metų spalio bus pakeista egzaminų sistema. Jei apie tai sužinosim įpusėjus mokslo metams, gali ištikti ne mažesnis šokas”, – sakė LMS prezidentas.
Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorius Arūnas Plikšnys pripažįsta, kad moralinė žala abiturientams antrą kartą laikant egzaminą iš tiesų didelė. „Mums kito kelio nebuvo, nes objektyviai įvertinti, kuris iš 25 tūkstančių laikiusiųjų egzaminą nusirašė, o kuris ne, nebuvo galima”, – teigė A.Plikšnys. Jo teigimu, egzaminų organizavimą, ypač rengiant užduotis ir užtikrinant jų saugumą, tobulinti reikia, bet kitais metais egzaminų sistema iš esmės nesikeis.
NEC vadovas atsistatydinti neskuba
Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktorius Vidmantas Jurgaitis „Kauno dienai” pripažino, kad STT atliekant tyrimą centre jaučiama nemaža įtampa. „Kol nenustatytas informacijos paviešinimo šaltinis, visi darbuotojai jaučiasi nepagrįstai apkaltinti ir įtarinėjami. Gerai, kad tyrimas vyksta. Kaltieji, kurių galėjo būti bet kurioje egzaminų organizavimo grandyje ir bet kurioje Lietuvos vietoje, privalo būti išaiškinti ir nubausti. STT pareigūnams stengiamės teikti visokeriopą informaciją, kurios mūsų prašo”, – sakė V.Jurgaitis.
Paklaustas, ar žada iš NEC vadovo posto atsistatydinti, direktorius atsakė, kad viską lems tyrimo rezultatai. „Mąstau apie tai, bet dabar svarbiausia, kad kuo ramiau baigtųsi brandos egzaminų sesija. Nors kalbų ir komentarų būta visokių, kol kas daugiau pažeidimų dėl kitų užduočių nutekėjimo nenustatyta”.
V.Jurgaitis sakė, kad šiuo metu jau baigiamos vertinti matematikos valstybinio egzamino užduotys, rezultatai turėtų būti paskelbti iki birželio 14 dienos. „Stengiamasi vertinti visais įmanomais aspektais, bandant suvokti, ar būta informacijos paskleidimo atvejų. Tačiau rezultatai rodo, kad jie nėra geresni nei ankstesniais metais, – pasakojo NEC vadovas. – Anglų kalbos užduočių paskleidimo faktų irgi niekas konkrečiai neįvardijo”.
V.Jurgaičio įsitikinimu, lietuvių kalbos egzamino perlaikymo variantas buvo pats optimaliausias, kokį buvo galima pasirinkti šioje sudėtingoje situacijoje. Esą lėmė tai, kad perlaikymo pageidavo Lietuvos moksleivių parlamentas, tėvai, pedagogų ir mokyklų vadovų asociacijos.